Dar vieną, tikrą atvežtinių daržovių kainų cunamį, išgyvenome visiškai neseniai, kai dalis šviežių daržovių buvo pardavinėjama „nematytomis kainomis“.
Kartu su mūsų asociacijos nariais pastebime, kad būtent už daržovių kainų dažniau užkliūna pasipiktinusio vartotojo akis. Nors tokių pavienių pasipiktinimų socialiniuose tinkluose ar interneto portaluose jau galima išvysti nuolat, esu įsitikinęs, kad visiems jiems galima rasti bendrą paaiškinimą arba bent jau tikėtis iš vartotojų geresnio situacijos suvokimo.
Taigi, kas iš tiesų vyksta prekybos centruose ir kokių daržovių kainų galime tikėtis ateityje?
„Tobula audra“ daržovių pasaulyje
Žiemą, lankydamiesi prekybos centruose, tikriausiai pastebėjote, kad nors gatvės ir padengtos sniegu, tačiau čia galima rasti šviežių brokolių, cukinijų, pomidorų, agurkų ir kitų daržovių bei prieskonių. Įdėmesni pirkėjai atkreipia dėmesį, kad prie šių prekių kilmės šalimi nurodoma Ispanija, Italija ar Graikija. Pietinės Europos Sąjungos valstybės šaltuoju periodu tampa pagrindiniais šviežių daržovių tiekėjais visai Europai, o ypač šiaurinei žemyno daliai.
Tačiau šiemet Italija buvo priversta dalį daržovių įsivežti, o ne eksportuoti.
Kas atsitiko?
Finansų analitikai turi terminą „tobula audra“, kuris reiškia, kad trumpuoju periodu susideda keli neigiami faktoriai, kurie ir atneša ekonomines bei finansines krizes. Tokią „tobulą audrą“ šių metų pradžioje išgyveno ir Europos daržovių augintojai.
Žiemos periodu daržovių kainos dėl ribotos pasiūlos savaime yra kiek aukštesnės nei kitais metų laikais, tačiau šiemet susiklostė kritinė situacija. Ispanijos pietus skandino didžiausi per pastaruosius trisdešimt metų potvyniai ir lietūs, kurie tiesiogine to žodžio prasme išplovė daržovių derlių.
Čia esantis Mursijos regionas žiemos periodu užtikrina apie 80 proc. Europai reikalingos šviežių daržovių produkcijos.
Kitą Europos maitintoją – Italiją – užplūdo šalčiai ir dalis derliaus sušalo. Maža to, sinoptikai fiksavo mažesnį saulėtų dienų skaičių, o saulė tiesiog būtina gausiam derliui. Po sausio-vasario gamtos stichijų teliko skaičiuoti „nukentėjusiuosius“: cukinijų, baklažanų, brokolių, salotų, paprikų ir kitų daržovių pasėliai sumažėjo vidutiniškai ketvirtadaliu.
Čia pat vartotojų daržovių poreikis niekur nedingo, todėl deficitas greitai virto kainų kilimu.
Prekybininkai nesėdėjo rankas sudėję: buvo ieškoma kitų tiekimo rinkų, virė aktyvios derybos su teikėjais, kad pavyktų bent dalį brangimo amortizuoti.
Galima konstatuoti, kad šiuo metu situacija su vaisiais ir daržovėmis Pietų Europoje gerėja. Taip pat keičiantis gamtos ciklui, vis daugiau skirtingų šalių, tokių kaip Olandija, Turkija ir Lenkija į rinką pradeda tiekti žalumynus. Ne už kalnų ir pirmasis lietuviškas derlius, taigi vaisių ir daržovių kainos artimiausiu metu turėtų grįžti į savo vėžes.
Ar Lietuvoje tikrai daržovių kainos yra „anomalija“?
Daržovių krizė apnuogino kitą problemą. Nuolat tiražuojama nuomonė, esą Lietuvoje daržovių ir vaisių kainos yra nenormaliai aukštos ir augintojai bei prekybininkai užsideda nežmoniškus antkainius, kurių niekur kitur nėra. Pažiūrėkime, ką rodo kainų statistika.
Ne visos, tačiau pakankamai didelė dalis Lietuvos parduotuvių lentynose parduodamų daržovių metų viduryje pabrangsta. Asociacijos narių duomenimis, gegužę-birželį paprastai brangsta svogūnai, morkos, bulvės, liepos mėnesį – burokėliai ir kopūstai, rugpjūtį – lietuviški obuoliai, o štai artėjant metų sandūrai kyla bananų kainos.
Labiausiai šiuos kainų svyravimus lemia sezoniškumas. Artėjant šviežiam derliui paprastai sumažėja daržovių pasiūla ir kainos ima kilti, o rinkai užsipildžius – vėl juda žemyn.
Kai kalbame apie šviežią lietuviškų daržovių derlių, kainas išaugina papildomos sąnaudos auginimui, kurias patiria ūkininkai, norėdami daržoves į parduotuves patiekti kuo anksčiau. Normaliomis klimatinėmis sąlygomis derlius mūsų šalyje niekada nebūtų ankstyvas, tačiau kai yra vartotojas, pasirengęs už tai papildomai susimokėti – rinka daro savo. Žinoma, kai Lietuvos ūkiuose prasideda tikrasis daržovių sezonas, krenta ir lietuviškų daržovių kainos.
Apskritai tikslingiau lyginti ne kainas pamėnesiui, kurios, kaip minėta, dėl sezoniškumo gali skirtis kartais, o metinį pokytį. Pažvelgę į metinę statistiką, matome, kad visų paminėtų vaisių ir daržovių kainos mažėjo. Labiausiai per pastaruosius metus pigo svogūnai, morkos ir bananai.
| Daržovės | 2016.02.01 Pardavimo kaina, ct | 2017.02.01 Pardavimo kaina, ct | Skirtumas |
| Burokėliai, kg | 0,36 | 0,26 | -0,1 |
| Kopūstai (lietuviški), kg | 0,38 | 0,18 | -0,2 |
| Obuoliai (lietuviški sveriami), kg | 0,63 | 0,48 | -0,15 |
| Svogūnai, kg | 0,46 | 0,22 | -0,24 |
| Morkos, kg | 0,42 | 0,25 | -0,17 |
| Bulvės (sveriamos), kg | 0,29 | 0,25 | -0,04 |
| Bananai, kg | 1,44 | 0,99 | -0,45 |
Šaltinis: Lietuvos prekybos įmonių asociacija
Nesunkiai įsitikinti, kad pigimo tendencija yra apėmusi daugelį lietuviškų daržovių, galima ir internetiniame puslapyje Produktukainos.lt, kur Valstybinės institucijos pateikia vidutines daržovių kainas prekybos centruose.
Čia pateikta statistika rodo, kad vasario pabaigoje lietuviškos bulvės buvo 10-18 proc., priklausomai nuo pakavimo, pigesnės nei prieš metus. Morkos buvo 23-44 proc., kopūstai – 47 proc., o burokėliai – 23 proc. pigesni.
Iš tiesų Lietuvos rinkoje yra pakankamai veiksnių daržovių kainų mažėjimui, o patikimiausiai veikiantis – tai prekybininkų konkurencija.
Šiuo metu rinkoje jai dar labiau paaštrėjus, prekybininkai priversti efektyvinti savo veiklą ir siūlyti geresnę kainą nei konkurentai.
Be to, daržovės yra ta prekių kategorija, kuri pritraukia pirkėjus, todėl dažnai jos parduodamos pigiau vien tam, kad nemažėtų pirkėjų srautai.
Neabejoju, kad ir ateityje sulauksime atvejų, kai pakilusiomis kainomis nepatenkinti balsai ims reikalauti „daržovių revoliucijos“, tačiau jos akivaizdoje prisiminkime, kad paklausai viršijus pasiūlą, Lietuvos prekybininkai dėl daržovių ir vaisių priversti konkuruoti su visos Europos prekybos centrais.
Situacijai paaštrėjus, nori nenori kainos šoka į viršų. Suprantama, kad lietuviai pagal perkamąją galią atsilieka nuo Vakarų ir Šiaurės Europos, todėl šis pabrangimas atsiliepia skaudžiau nei vakariečiams. Telieka tikėtis, kad mūsų pragyvenimo lygis kils aukščiau nei pasiekia kainų bangos Europos rinkoje.