Laima Balčiūnė. Pasaulis kyla į kovą su žaliuoju smegenų plovimu?

„Draugiškas aplinkai“, „tvarus“, „žalias“ ir „ekologiškas“. Šie skambūs žodžiai mus atakuoja, kur tik bepažvelgsime: reklamose, viešosiose diskusijose, didelių verslų vadovų interviu ar žinių laidose. Rodos, nekalti žodžiai, tačiau jie daro visuomenei kur kas didesnį poveikį, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Nepamatuoti teiginiai apie tvarumą leidžia brangiau parduoti prekes ir paslaugas, tačiau jie ne visada sako tiesą. Kaip užtikrinti, kad vartotojai nebūtų toliau apgaudinėjami?

Tvarumo svarbą šiandien deklaruoja absoliuti dauguma vartotojų. Naujausia „Boston Consulting Group“ atlikta globali apklausa rodo, kad net 70 proc. vartotojų būtų pasirengę mokėti daugiau už produktą, kuris būtų įpakuotas tvariu būdu.

Labiausiai teiginiai apie tvarumą šiandien paplitę maisto, rūbų, buitinės chemijos, finansų, automobilių ar degalų pramonėje. Verslai, naudodami tvarumą apibūdinančias sąvokas, stengiasi ne tik daugiau ir brangiau parduoti. Globalioje finansų rinkoje tvarumas suteikia privalumų pritraukiant kapitalo ar siekiant didesnio investuotojų palankumo.

Didžiausia problema ta, kad tvarumo deklaracijas dažnai labai sunku patikrinti ir, kaip įprasta, dažnai tai nėra šimtaprocentinis melas – kompanijos gali iš tiesų naudoti atsinaujinančią energiją, sumaniai valdyti išteklius, gali rūpintis medžiagų perdirbimu ir t. t. Tačiau visų šių priemonių naudojimo mastas gali būti mažas, palyginti su kitu, kur kas didesniu taršiu to paties verslo poveikiu aplinkai.

Paprastas pavyzdys: bendrovė gamina ekologiškus jogurtus, rūpinasi jų ingredientų ir pakuotės tvarumu. Tačiau su brangesniu produktu siekdama išlikti konkurencinga rinkoje, ši bendrovė naudojasi pigių, nepatikrintų vežėjų paslaugomis, kurių automobilių parke dominuoja taršūs, pasenę vilkikai. Taip tvaria ir aplinkosaugiškai sąmoninga prisistantanti jogurtų bendrovė iš tiesų gali smarkiai prisidėti prie aplinkos taršos, naudodamasi nepatikimų partnerių paslaugomis.

Suprasdamos tvarumo problemos kompleksiškumą, pasaulio vyriausybės, rodos, pagaliau imasi iniciatyvos, kad žaliasis smegenų plovimas (angl. Greenwashing) būtų pažabotas. Jau šį lapkritį Europos Taryba planuoja priimti naujausią Europos Sąjungos (ES) įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvą, kuri aiškiai reglamentuos, kaip didieji verslai nuo šiol turės atsiskaityti vartotojams apie savo tvarumo politiką ir naudojamas priemones.

Pagrindinis šios direktyvos tikslas – nustatyti bendras žaidimo taisykles ir aiškiai apibrėžti tvarumo terminus, kad verslas nebegalėtų manipuliuoti ir pasirodyti esantis tvaresnis, nei yra iš tikrųjų. Naujoji direktyva numato standartizuotas bendrovių tvarumo ataskaitų formas, kurių laikytis privalės kur kas platesnis verslų ratas, nei tik patys didžiausieji.

„Žalieji teiginiai yra reklama. Tokie teiginiai, kaip ir bet kuri kita reklama, turi būti teisingi. Pasirinkęs naudoti juos reklamoje, verslas turi atsakingai vertinti, ar galės pagrįsti šių teiginių teisingumą.

ES šalyse jau yra bandymų apibrėžti, kaip žalieji teiginiai gali būti naudojami. Pavyzdžiui, jie turi būti konkretūs, aiškiai atskleisti naudą, kurią produktas, paslauga ar verslas daro aplinkai, svarbiausia – būti pagrįsti aiškiais įrodymais, kurių teisingumas nuolat tikrinamas, o duomenys gali būti lengvai lyginami. Komunikuodamas apie savo tvarumo pastangas, verslas privalo būti itin tikslus ir atviras“, – sako teisės biuro „AAA Law“ advokatė Justina Nikė.

Panašu, kad Europa kovoje su žaliuoju smegenų plovimu imasi lyderystės – naujoji ES įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva reikalaus, kad verslai savo aplinkosaugos ataskaitose apimtų daug platesnius ir gilesnius savo veiklos bei poveikio duomenis nei dabar, dar daugiau – korporacijos privalės sistemingai prižiūrėti atvirą ir išsamią informacijos apie tvarumą duomenų bazę.

Iki šių metų pabaigos Europa tvarumo deklaracijų reikalavo tik iš didžiausių kompanijų, kurios įdarbina daugiau nei 500 darbuotojų. Naujoji direktyva kartelę nuleis kur kas žemiau ir tvarumo ataskaitas turės deklaruoti verslai, kuriuose dirba bent 250 darbuotojų arba kurių metinė apyvarta siekia 40 mln. eurų. Jei jūsų verslo akcijos įtrauktos į biržos sąrašą – turėsite deklaruoti apie savo tvarumą, nesvarbu, koks jūsų verslo dydis.

Na, o kol naujieji įstatymai įsigalios praktikoje, mes kaip atsakingi vartotojai patys galime imtis iniciatyvos ir savo piniginėmis rinktis produkciją ir paslaugas tų kompanijų, kurios iš tiesų atsakingai rūpinasi aplinka. Pateiksiu kelis patarimus, kokie pagrindiniai požymiai leis atpažinti apsimestinį tvarumą:

Skambios deklaracijos – dažniausiai meluoja

Kompanija „Ryanair“ jau yra įkliuvusi už savo „Lowest emissions, lowest fares“ reklamos kampaniją, kaip ir daug kitų transporto bendrovių ar automobilių gamintojų. Atsakingas verslas vengia tiesmukai deklaruoti savo žalumą, nes jau pats toks tiesmukos komunikacijos stilius yra iš principo nepriimtinas atsakingai mąstantiems vadovams. Atsakingos korporacijos – ir komunikuoja atsakingai, aukščiausio laipsnio formuluočių (geriausias, žaliausias, tyriausias, tvariausias) jos atsisako.

CO₂ kompensavimas – dažniausiai gudravimas

Aplinkosaugininkų vertinimu, kompanijos dažniausiai gudrauja, jei savo etiketėse ar paslaugų aprašuose nurodo naudojančios CO₂ kompensavimo (angl. Carbon offsetting) sistemą. Iš esmės tai reiškia, kad pats verslas aplinkosauga savo procesuose rūpinasi mažai, tačiau daro kažką naudingo papildomai, kas bendrai mažina CO₂ kiekį atmosferoje, – pavyzdžiui, sodina medžius, investuoja į CO₂ absorbavimo projektus ir pan. Smulkiajam verslui medžių sodinimo akcijos tinka, tačiau stambiosioms korporacijoms tai tik priedanga.

Kam priklauso prekių ženklas?

Didžiosios korporacijos, kurios įprastai daro didelį neigiamą poveikį aplinkai, mėgsta įsigyti mažiau žinomus (angl. Boutique) prekių ženklus ir taip suvilioti aplinkosaugiškai sąmoningus klientus, kurie daugeliu atvejų vengia didžiųjų korporacijų produkcijos.

Ne veltui „Pirk tai, ką žinai“ ir panašūs judėjimai skatina rinktis mažus, vietos prekių ženklus, kuriais pažymėtą produkciją gaminantys verslai turi mažiau galimybių slėpti savo taršumą. Būdami arti vartotojo, tokie verslai mažiau teršia transportuodami prekes didelius atstumus ir jaučia didesnę atsakomybę prieš vietos bendruomenę.

Aiškus ženklinimas

Atsakingai pagaminti plataus vartojimo produktai ir maisto pakuotės dažniausiai turi 4 tipinius ženklinimo komponentus, kurie aiškiai komunikuoja produkto tvarumą:

• Gaminys yra 100 proc. perdirbamas (Recycling ženkliukas).
• Gaminiui panaudotas popierius iš atsistatančių miškų (FSC ženkliukas).
• Gaminiui naudota atsinaujinanti energija (įvairūs ženklinimai).
• Gaminyje plastikai pakeisti lengvai yrančiomis medžiagomis (įvairūs ženklinimai).

Svarbu tai, kad kiekvienas tvarumą nurodantis ženklinimas ir teiginys „sertifikuota“ privalo turėti detalesnį aprašymą produkto svetainėje ar susijusiuose dokumentuose. Jei ant pakuotės tik gražus logotipas be tolimesnių paaiškinimų – labai tikėtina, kad tai eilinis žaliojo smegenų plovimo atvejis.

Aplinkosaugininkai ir mokslininkai siūlo, kad gamintojai ir paslaugų teikėjai jau netolimoje ateityje privalėtų ant kiekvieno savo gaminio jo taršumą ir CO₂ pėdsaką nurodyti taip, kaip šiandien ant maisto produktų nurodomos maistingumo ir kalorijų lentelės. Tai kažkada irgi buvo didelė inovacija, tačiau šiandien tapo neatsiejama kiekvieno produkto etiketės dalimi.