Realybė. Kur esame?
Pastarasis laikas išties yra pajamų praradimo ir neapibrėžtumo tarpsnis. Aviacijai tokie metai yra daugiau nei išbandymas. Oro uostus vienijanti asociacija „ACI Europe“ skaičiuoja, kad 45-iose Europos oro erdvei priskiriamose šalyse veikiančiuose oro uostuose keleivių skaičius šiuo metu, lyginant su 2019 metais, yra susitraukęs 81 proc. ir traukiasi toliau dėl nuolatos besikeičiančių keliavimo apribojimų, vienodumo ir procesų standartizavimo trūkumo tarp Europos šalių.
Žiūrint į aviacijos srities rodiklius Lietuvos oro uostuose, realybė panaši kaip daugelyje šalių kitose pasaulio vietose: bendras keleivių srauto kritimas nuo praėjusių metų 6,5 mln. iki 1,8 mln. planuojamų per šiuos metus.
Kritinėje situacijoje svarbu sutelktumas ir tam laikotarpiui parengta strategija. Asmeniškai labai džiaugiuosi, kad Lietuvos oro uostų atveju padarėme daug veiklos efektyvinimo veiksmų, sumažinome sąnaudas iki minimalaus lygio, kurio reikia mūsų oro uostų tinklo veiklai užtikrinti.
Galimybės
Nuo kovo mėnesio su didesnėmis ar mažesnėmis pauzėmis besitęsiantis chaosas atnešė ne tik sumaišties, bet ir suvokimo, kad nebeužtenka mąstyti strategiškai žvelgiant į tolimą ateitį. Būtina mąstyti čia ir dabar, bet tuo pačiu nepametant fokuso į ateitį. Dažnas vadovas atsidūrė situacijoje, kai ilgus metus puoselėtos kompetencijos ir įgūdžiai nuėjo į antrą planą. Atėjo laikas, kai teko intensyviai pradėti mankštinti „raumenis“, kurie iki šiol neturėjo didelio krūvio. Kritinis mąstymas ir greita reakcija – tai „raumenų grupė“, jau tapusi ypatingai aktualia šiandienos vadovams.
Nuolat kintanti situacija ir įvairūs ribojimai privertė išmokti tiek žaibiškai reaguoti į besikeičiančius įstatymus, įsakymus, tvarkas ar potvarkius, tiek ir užtikrinti darbuotojų ar partnerių susitelkimą, motyvaciją, lyderystę. Ir čia kalbame ne tik apie kompetencijas ir įgūdžius, bet ir apie tam tikras asmenines savybes, poreikis kurioms anksčiau buvo daug mažesnis.
Oro uostų atveju nedelsdami tiesėme pagalbos ranką tiems, kam tuo metu labiausiai to reikėjo. Partneriams suteikėme nuolaidų paketą, atidedant mokėjimus, pasiūlėme nuolaidas nuomininkams, saugojome darbo vietas. Saugojome savo partnerius ir dalinomės sunkumų svoriu.
Nuo pat pandemijos pradžios ėmėmės patikimo informacijos centro keliaujantiems vaidmens ir tikiu, kad tai pakankamai sėkmingai pavyko padaryti. Lietuvos oro uostų informacija daugeliu atveju buvo ir išliks ateityje pirmasis šaltinis tiems, kuriems kelionės yra būtinos.
Lietuvos oro uostai dabar yra žemo starto pozicijoje – aiškiai identifikavome ir nuolat atnaujiname veiklos tęstinumo planą, nepamesdami ilgalaikio tikslo. Nors dalis procesų yra veikiami force majeure, tačiau paraleliai žengiami papildomi žingsniai, padedantys ne tik apsaugoti mūsų darbuotojus, šalies strateginės įmonės veiklą, bet ir rodantys pavyzdį likusiai rinkos daliai.
Kada rinka atsigaus?
Vienas nedėkingiausių darbų yra prognozuoti, ypač turint galvoje dabartines aviacijos ir globalios pandemijos aplinkybes. Tačiau vis sulaukiame klausimo, kada situacija ims keistis į pozityvią pusę?
Aviacijos ateitį artimiausiu metu veiks keli pagrindiniai faktoriai.
Pirmasis priklauso nuo to, kiek artimoje ateityje visuomenės elgesį veiks tam tikri įsitikinimai ar baimės keliauti. Čia itin svarbus aviacijos sektoriaus dalyvių vaidmuo, kurie tinkamos komunikacijos ir informavimo dėka gali tuos žmonės nuraminti, kalbant ne emocijomis, o faktais. O faktai byloja, kad tikimybė užsikrėsti kelionės lėktuvu metu yra labai maža dėl oro bendrovių ir oro uostų taikomų prevencinių priemonių paketo.
Antrasis faktorius yra tiesiogiai priklausomas nuo nuolat besikeičiančių valstybių sprendimų dėl keliavimo ribojimų. Kol jie nebus suvienodinti – tol aviacija negali tikėtis srautų sugrįžimo į įprastas vėžias. Tiek globalių, tiek lokalių apklausų duomenys liudija, jog žmones didžiąja dalimi nuo keliavimo atbaido būtent neužtikrintumas, skirtingas valstybių reguliavimas, saviizoliacijos taisyklių pokyčiai.
Tenka stebėti, kad pastaruoju metu aviacijos prognozėms formą ir pagrindą teikia žinios apie vakcinas. Spėjama, jog būtent jų masinis naudojimas aviacijos sektoriui taps lemiamu lūžiu.
Prognozuojama, kad vakcinai pasiekus masinio naudojimo apimtis dar šį pavasarį ar vasarą – jau 2022 metais turėtume virš 80 proc. 2019 metų keleivių srauto, o visišką atsistatymą galėtume matyti jau 2023 metais. Tuo tarpu vakcinai pagreitį įgavus tik 2020 vasaros sezono metu prognozuojama, jog grįžimas į 2019 metų lygmenį įvyktų keletą metų vėliau.