Nors balandžio mėn. metinis bendrojo kainų lygio augimas buvo didžiausias nuo pandemijos pradžios, jis buvo mažesnis nei praėjusių metų pradžioje – 2020 m. sausio–vasario mėn. metinė infliacija Lietuvoje vidutiniškai sudarė 2,9 proc.
Degalų kainos greitai sureagavo į pasikeitusią situaciją naftos rinkoje ir balandžio mėn. jau buvo beveik šeštadaliu didesnės nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Analizuojant naftos kainas, pokyčiai atrodo dar įspūdingesni – balandžio mėn. naftos kainos daugiau nei dvigubai viršijo praėjusių metų lygį.
Tiesa, vertinant naftos kainų augimą, reikia atsižvelgti ir į labai žemą palyginamąją šios žaliavos kainų bazę: praėjusiais metais dėl prasidėjusios pandemijos ir kurį laiką nepavykusio OPEC+ susitarimo mažinti jos gavybos apimtį naftos kainos balandžio mėn. buvo nukritusios vidutiniškai iki 27 JAV dol. už barelį.
Šiuo metu naftos kainos svyruoja apie 68 JAV dol. už barelį, o jų augimą pastaruoju metu skatino gerėjusios naftos paklausos perspektyvos, susijusios su įsibėgėjančia vakcinacija ir numatomu pasaulio ekonomikos atsigavimu, bei sumažinta gavybos apimtis. Nors, reaguojant į gerėjančią situaciją, nuo gegužės mėn. naftos gavybos apimtis yra didinama, tačiau didinimas palyginti yra nedidelis ir tai naftos kainų raidos neturėtų paveikti.
Palyginti su šių metų pirmais mėnesiais, metinis paslaugų kainų augimas paspartėjo ir balandžio mėn. sudarė 4,2 proc. Paslaugų kainų raidai įtakos turėjo tiek degalų kainų pokyčiai, tiek sparčiau kilusios vėl pradėtų teikti paslaugų kainos.
Medicinos ir odontologijos paslaugų kainas ir toliau veikė įtempta situacija sveikatos sektoriuje: medicinos paslaugų kainos balandžio mėn. augo 10 proc. metiniu tempu, o vizitas odontologijos kabinete kainavo vidutiniškai 15 proc. daugiau nei prieš metus.
Gyventojams vis plačiau atveriamų paslaugų teikėjai, tikėtina, pajuto veiklos ribojimo laikotarpiu susikaupusią paklausą, o tai kartu su saugumo užtikrinimo reikalavimais, didinančiais sąnaudas, paspartino šių paslaugų kainų augimą. Pavyzdžiui, kirpyklų ir grožio salonų paslaugos balandžio mėn. brango 8,7 proc. metiniu tempu.
Atsižvelgiant į išaugusias gyventojų santaupas, sėkmingai tęsiantis vakcinacijai ir atsigavus kelionėms ar pramogų veikloms, rizika, kad dėl didelės paklausos dalis paslaugų gali brangti sparčiau, yra reali. Vis dėlto atslūgus perteklinei paklausai šių paslaugų kainų augimas turėtų stabilizuotis.
O maisto kainos Lietuvoje ir toliau nesikandžioja. Balandžio mėn. maisto prekes ir nealkoholinius gėrimus, kuriems skiriame apie penktadalį savo išlaidų, galėjome įsigyti netgi šiek tiek pigiau (0,1 %) nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Pigo mėsa, pieno produktai ir aliejus.
Vis dėlto ateityje maisto kainoms didesnį poveikį gali turėti pasaulinėje maisto žaliavų rinkoje pučiantys vėjai, kilstelėję maisto žaliavų kainas aukštyn. Maisto žaliavų kainų augimui reikšmingą įtaką turėjo pasaulyje padidėjusi žaliavų paklausa, kuria siekiama atkurti sumažėjusias atsargas.
Kita vertus, ne ką mažiau svarbus nežinomasis, taip pat darysiantis įtaką maisto kainoms, yra būsimas šių metų derlius, daugiausia priklausysiantis nuo orų sąlygų.
Dėl spartaus pasaulinės gamybos atsigavimo susiformavę tiekimo trikdžiai galutinio vartojimo prekių kainų neturėtų reikšmingai paveikti. Spartus pasaulinės gamybos atsigavimas žymiai padidino gamybos žaliavų ir kitų komponentų paklausą, išaugo tarptautiniai užsakymai.
Pasiūla buvo nepakankama patenkinti sparčiau, nei buvo tikėtasi, atsigavusios pramonės poreikius, o tai lėmė tiekimo trikdžių susiformavimą. Ilgėjantys prekių pristatymo terminai, jūrinių konteinerių trūkumas ir didelė gamybos žaliavų bei kitų komponentų paklausa padidino spaudimą šių prekių ir jų transportavimo paslaugų kainoms.
Įmonių siekis užsitikrinti sklandų žaliavų ir komponentų tiekimą taip pat sumažino paskatas derėtis dėl mažesnių kainų. Išaugusios prekių transportavimo jūriniais konteineriais kainos, pabrangusios žaliavos gali kilstelėti pramonės prekių kainas, tačiau ši įtaka turėtų būti trumpalaikė.
Prisitaikius pasiūlai, tiekimo grandinių trikdžiai turėtų išsispręsti, tad galutinio vartojimo prekių kainos neturėtų būti reikšmingai paveiktos. Didesnis paslaugų sektoriaus atvėrimas vartotojams taip pat turėtų perkelti dalį vartojimo išlaidų į paslaugų sektorių ir taip prisidėti prie įtampos pasaulinėse tiekimo grandinėse mažinimo.
Nors infliacija Lietuvoje grįžta į priešpandeminį lygį, baimintis, kad kainų augimas gali sparčiai įsibėgėti, neverta, kadangi infliacijai dabar didelę įtaką daro laikini veiksniai, o skatinamosios priemonės bus įgyvendinamos tik tiek, kad užtikrintų tvarų ekonomikos ir kainų augimą.
Be to, šiuo metu Europoje vykdoma skatinamoji pinigų ir fiskalinė politikos taip pat nekelia prielaidų kainų šuoliui, nes yra orientuotos į siekį atgaivinti ekonomikas ir užtikrinti tvarų jų augimą.
Vis dėlto, kalbant apie fiskalines priemones, svarbu, kad Lietuvą pasieksiančios Europos Sąjungos paramos lėšos būtų panaudojamos kuo efektyviau – investicijos turėtų būti skirtos Lietuvos ekonomikos transformacijai ir sudaryti potencialą ilgalaikiam šalies ekonomikos augimui.
Kalbant apie pinigų politikos priemones, pažymėtina, kad baimintis kainų šuolio taip pat neverta, nes kainų stabilumas euro zonoje yra pagrindinis Eurosistemos tikslas. Esant didelės infliacijos grėsmei, pinigų politika būtų griežtinama, o kainų augimas – suvaldytas.