Lietuva taip pat yra šių pasaulinių tendencijų sūkuryje – per pastaruosius metus vien „Omniva“ gabenamų siuntų apimtys šalyje išaugo daugiau nei 1 mln. vienetų (iki 13 mln. pristatytų siuntų).
Akivaizdu, kad taip sparčiai augant darbo apimtims, logistikos sektorius susiduria su naujais iššūkiais, kuriuos ir pasaulyje, ir Lietuvoje siekiama spręsti pasitelkiant inovacijas. Apžvelkime, kokios šiandieninės bei ateities tendencijos gali padėti didinti logistikos sektoriaus efektyvumą, pristatymo spartą, pagerinti vartotojo patirtį ir sumažinti neigiamą poveikį aplinkai.
Didžiausias dėmesys – automatizacijai
Bene svarbiausias burtažodis šiandien logistikos sektoriuje – robotizacija. „McKinsey“ prognozėmis, automatizavimo sprendimai dar 2021 m. pasiekė lūžio tašką ir 2030-aisiais jų pardavimai sieks net 50 mlrd. JAV dolerių. Kita pasaulinė konsultacinė bendrovė – „Boston Consulting Group“ – dar drąsesnė: jos prognozėmis, 2030 m. robotų pardavimai logistikos sektoriuje sudarys 80 mlrd. JAV dolerių per metus.
Tokios optimistinės prognozės turi rimtą pagrindą – robotai leidžia iki 90 proc. efektyviau išnaudoti sandėlio plotą, smarkiai padidina logistikos sandėlių veiklos produktyvumą, procesų greitį ir saugumą, sumažina pasikartojančio žmogaus fizinio darbo poreikį, klaidų tikimybę ir t. t.
Sandėlius valdančios įmonės jau kurį laiką investuoja į robotus ir programinius sprendimus, kurie visokeriopai padidina darbo efektyvumą. Kalbame apie visiškai ar pusiau automatizuotą krovinių kėlimo įrangą, leidžiančią tiksliai ir greitai perkelti įvairaus dydžio ir svorio objektus sandėlyje ar iš/į krovininius automobilius, technologijas, leidžiančias realiu laiku stebėti sandėlio likučius, linijas, itin greitai paskirstančias, pakuojančias siuntas ar krovinius.
Autonominis pristatymas pakeis rinką
Žiūrint į ateitį, žvilgsnis krypsta į logistikos grandinės dalį už sandėlio ribų. Labiausiai – į savaeigių, autonominių transporto priemonių plėtojimą, kuris turėtų kardinaliai pakeisti logistikos sektorių.
Autonominiai sprendimai svarbūs tiek kalbant apie vadinamuosius paskutinės mylios (angl. last-mile) pristatymus, tiek ir apie krovinių pervežimą tarp logistikos grandinės taškų. „McKinsey“ duomenimis, 65 proc. JAV vartojimo prekių į rinką gabenama sunkvežimiais, tad, jei būtų pasiektas visiškas jų autonominis veikimas, veiklos sąnaudos sumažėtų apie 45 proc. Tai reiškia, jog transporto sektorius JAV galėtų sutaupyti nuo 85 iki 125 mlrd. dolerių kasmet. Todėl logistikos sektorius itin akylai seka, kaip vystosi autonominių automobilių ar kitų transporto priemonių technologijos, kurios užtikrins prekių pristatymą bei pervežimą be rimtesnio žmogaus įsikišimo.
Autonominis siuntų pristatymas bent artimiausiu metu netaps masine realybe, tačiau visame pasaulyje matome daugybę bandymų ir eksperimentų. Pavyzdžiui, bendrovė „Starship Technologies“ nuo 2018 metų sėkmingai plėtoja maisto prekių bei siuntinių pristatymo gyventojams autonominėmis priemonėmis paslaugas. Daugiau nei 2 tūkst. robotų parką turinti bendrovė jau yra pristačiusi daugiau nei 5 mln. siuntų. Tokių pavyzdžių jau matome ir Lietuvoje, Estijoje. Šį birželį Vilnius tapo pirmuoju miestu Europoje, kurio centrinėmis gatvėmis važinėja trys startuolio „LastMile“ autonominiai automobiliai, pristatantys maisto produktus iš „Iki“ prekybos tinklo. O Talino miesto rajone, Tiskre, „Omniva“ atliko pirmuosius savaeigių automobilių bandymus, per kuriuos privatiems klientams buvo pristatomos siuntos.
Dronų keliai dar nežinomi
Be savaeigio transporto dešimtmetį garsiai kalbama ir apie dronų perspektyvas. Šioje srityje eksperimentuoja daug bendrovių – nuo „Amazon“, „Alphabet“, „Walmart“ iki DHL, „Ali Baba“ ar „Boeing“.
Beje, būtent nuo „Amazon“ 2013 metais paskelbtų planų ateityje siuntas pristatyti komerciniais dronais ir prasidėjo šio segmento pakilimas. Tiesa, nors praėjo jau dešimtmetis, ši kompanija dronais pristatė vos 100 krovinių. Tad dronų panaudojimas logistikoje yra labiau ateities, ne šiandien vertę kurianti inovacija, skirtingai nuo saugumo ir gynybos ar žemės ūkio sektorių, kuriuose jų panaudojimas tapo kasdienybe.
Tvarumo paieškos
Greta technologinių inovacijų logistikos sektoriuje auga dėmesys dekarbonizacijai. Pavyzdžiui, avialinijos pamažu pereina prie aplinkai draugiškesnių degalų, į gatves išrieda vis daugiau elektromobilių, net į jūrą išplaukė ir pirmas elektra varomas krovininis laivas „Yara Birkeland“, tačiau iki visiškai tvarios transportavimo grandinės, panašu, dar toli.
Verslai vis dažniau prioritetą teikia išmaniam maršruto planavimui ir transportavimo partneriams, kurie gali užtikrinti tvaresnę krovinių kelionę. Tam pasitelkiami įvairūs programinės įrangos sprendimai, dirbtinis intelektas (DI) ir duomenų analitikos įrankiai, kurie į naują lygį pakelia transporto valdymą bei planavimą.
Rinkdamas ir analizuodamas įvairius duomenis, tokius kaip pristatymo adresai, laikas, eismo ir oro sąlygos, DI gali sudaryti optimalius pristatymo maršrutus, taupydamas laiką ir degalus, tuo pačiu mažindamas taršą. Skaičiuojama, kad didinant bendrą logistikos pramonės efektyvumą, pasaulinė maršrutų optimizavimo programinės įrangos rinka iki 2030 m. pasieks 21,7 mlrd. dolerių.
Inovacijos turi kurti vertę
Nors inovatyvių technologinių sprendimų ateitis idealizuojama, verslui, prieš aklai imantis juos įgyvendinti, vis dėlto dera atidžiai įvertinti jų teikiamą naudą ir atsiperkamumą. Pavyzdžiui, jei prognozuojamas didelis paslaugų paklausos augimas, procesų automatizacija logistikoje bus neišvengiama. Jei plėtra nenumatoma, o inovacijų diegimas produktyvumo, paslaugos kokybės nepakeltų ar reikšmingai nesumažintų sąnaudų – investicijas galbūt verta nukreipti kitur.
Apskritai rizikinga diegti mažiau išvystytus sprendimus, kurių panaudojimas abejotinas. Pastarąją mintį galėtų iliustruoti jau minėtas nuolatinio futuristų dėmesio sulaukiantis prekių pristatymas dronais. Nuolat kyla šios technologijos saugumo klausimai, jos panaudojimui trūksta įstatyminio reglamentavimo. O ir pats pritaikymas reikalauja didelių infrastruktūros išteklių: dronų aptarnaujamas regionas turi būti visiškai padengtas 5G ryšiu, reikia specialių nusileidimo zonų, reikalingos detalios adresų duomenų bazės ir t. t. Kai kurios naujai statomos JAV gyvenvietės šias sąlygas išpildo, todėl toks pristatymo būdas ten mažais žingsneliais jau išbandomas, tačiau kituose miestuose, kur esama infrastruktūra nesiekia reikiamo lygmens, o poreikis siuntas pristatyti dronais yra mažas, tokio sprendimo įgyvendinimo sudėtingumas ir kaina gerokai viršija gaunamą naudą. Tiksliai prognozuoti sunku, tačiau šiandieniniame kontekste tokį dronų pristatymo sprendimą įgyvendinti Lietuvoje kainuotų vidutiniškai 7–8 kartus brangiau, palyginti su įprastu siuntų pristatymo būdu.