„McKinsey“ skaičiuoja, jog iki 2025 m. pirmą kartą istorijoje siunčiamų siuntų kiekis susilygins su pašto korespondencijos mastais. Tai yra ne tik atlikto darbo įvertinimas siuntų pristatymo bendrovėms, bet ir didelis iššūkis. Ruošiantis gyventi dar labiau globaliam ir tarpusavyje susijusiame pasaulyje, būtina iš naujo įvertinti logistikos sektoriaus svarbą bei į numanomus pokyčius reaguoti iš anksto.
Sandėliavimo automatizacija: ne tik iššūkis, bet ir galimybė
Logistikos istorija kartu yra ir automatizacijos istorija: nuo mechaninių įrankių ar pirmųjų transporto priemonių iki krautuvo ar robotizuotų surinkimo mašinų. Kaip nutiko ir praeityje, išorės spaudimas – technologinė pažanga, sparčiai augantis el. komercijos sektorius ir darbo jėgos trūkumas skatina logistikos bendroves pritaikyti naujus sprendimus ir išnaudoti visą technologinį potencialą.
Nors prieš kelioliką metų siuntų rūšiavimo linijos dar buvo didžiulė naujovė, šiandien didžiausią susidomėjimą kelia robotizacijos galimybės. Pavyzdžiui, visą parą veikiantys įrenginiai, kurie gali be jokio žmogaus įsikišimo atrinkinėti ir skirstyti siuntas skirtingomis kryptimis. Nors šis sprendimas šiai dienai nėra iki galo išvystytas bei kainuoja brangiau nei įprastos alternatyvos – darbo našumas, kaštų mažinimo potencialas ir mažiau vietos reikalaujantis užduočių atlikimas verčia šį sprendimą vertinti rimtai bei ruoštis jo pritaikymui.
Galime išskirti kelias sandėlių automatizacijos technologijų kryptis: įranga, pervežanti prekes bei kiti prietaisai, kurie jas paskirsto. Produktų sandėlyje vyksta daugybė prekių judėjimo procesų: jų priėmimas, užsakymų parengimas, išsiuntimas bei pristatymas klientams. Šiems procesams efektyvinti gali būti pasitelktos autonominės transporto priemonės, kurios perkelia prekių dėžes ar padėklus bei optimizuoja prekių komplektavimą.
Todėl logistikos procesų mechanizavimas turi daugelį privalumų: spartėjančius darbo procesus, suteikia galimybę suvaldyti išaugusį užsakymų skaičių ir našiau išnaudoti sandėliavimo erdvę. Automatiniai įrenginiai, pavyzdžiui, krautuvai, gali dirbti siauresnėse erdvėse nei rankiniu būdu valdomos alternatyvos, todėl ribotą sandėliavimo plotą turinčios bendrovės gali maksimaliai išnaudoti disponuojamą erdvę.
„Paskutinio kilometro“ pristatymas – dar efektyvesnis
Augantis el. komercijos sektorius siuntų pristatymo bendrovėms reiškia ir didesnius klientų lūkesčius. Remiantis „Salesforce“ tyrimu, 89 proc. vartotojų yra linkę apsipirkti dar kartą jei pristatymo metu galėjo džiaugtis aptarnavimo patirtimi. Tai neturėtų stebinti – kiekvienam vartotojui svarbiausia internetinio apsipirkimo akimirka yra būtent ta, kai galima į rankas paimti ilgai lauktą siuntinį.
Vadinamasis „paskutinio kilometro“ pristatymas vaidina lemiamą vaidmenį kiekvienam klientui, nes tik šiuo būdu prekės ženklas tiesiogiai susisiekia su vartotoju. Besiplečiantis el. komercijos sektorius ne tik padidino klientų lūkesčius renkantis prekes, bet ir suteikė alternatyvų, atsiimant produktus. Todėl kokybiškas ir vartotojus džiuginantis siuntų pristatymas yra itin svarbus bei užtikrina klientų prisirišimą.
Mąstant apie logistikos ateitį, priešingai nei sandėliavimo procese – sunku tikėtis kardinalių naujovių, lyginant su tuo, ką turime šiandien. Racionaliau būtų kalbėti apie esamų siuntų pristatymo procesų automatizavimą ir elektrifikaciją. Tarp įprasto pristatymo alternatyvų: elektra varomos transporto priemonės, kurias po kelių dešimtmečių galėtų pakeisti ir autonominiai automobiliai bei dar patogesni, išmanesni ir arčiau kliento esantys paštomatai.
Modernūs paštomatai artimiausioje ateityje galės pasiūlyti net kelias naujoves: bus valdomi ne ekranais, bet, naudojant išmaniąją programėlę savo telefone. Be to, laikantis tvarumo įsipareigojimų, pažangiausios logistikos bedrovės pristatys savo energetinius poreikius savarankiškai patenkinančius įrenginius, kurie ant stogo turės saulės kolektorius.
Tvarūs tikslai ne tik siuntų pristatymo bendrovėms
Sunku įsivaizduoti ateities logistikos sektorių, kuriame vis dar būtų naudojamos perteklinės ir netvarios pakuotės. Deja, bet reikia pripažinti, jog šiuo metu didžioji dalis siuntėjų svarbiausią dėmesį skiria pakuotės grožui, bet ne dydžiui ir pristatymo našumui. Didžiausia logistinė problema yra ta, jog dažniausiai pakuotės išmatavimai yra ženkliai per dideli, atsižvelgiant į prekės išmatavimus. Tai yra svarbi problema ne tik tobulinant logistikos procesus, bet ir siekiant tvarių įsipareigojimų.
Aukštesnė ar platesnė pakuotė nei būtina reiškia, jog pervežant ir pristatinėjant tokias siuntas reikia daugiau talpos automobiliuose. Taip dirbtinai išauginami pristatymo kaštai, nereikalingai didinamas CO2 išmetimas. Be to, pakuotei pagaminti reikia didesnio žaliavos kiekio, o dėl laisvo tūrio siuntos turinys tampa pažeidžiamu, tad reikia papildomų sprendimų, siekiant išsaugoti nesugadintą prekę ar produktą.
Tai atitinkamai reikalauja papildomų išteklių bei smarkiai kertasi su įsipareigojimais gamtai. Šie argumentai yra dar vienas pavyzdys, jog tvaria logistika turi rūpintis ne tik tuo užsiimančios bendrovės, bet ir siuntų pristatymo paslaugomis besinaudojantys verslai ir vartotojai.
Apibendrinant, visi logistikos srityje besidarbuojantys asmenys turėtų suvokti, jog prekių pristatymų sektorius nuolat keičiasi, o technologiniai pokyčiai neleidžia stovėti vietoje. Taip pat svarbu atminti, kad technologinės naujovės nepasirodys kažkada artimiausiu metu – priešingai, jos jau čia ir svariai prisideda prie mažmenininkų veiklos efektyvinimo. Todėl būtina nuolat sekti rinkos pulsą bei svarstyti, kaip naujausius sprendimus pritaikyti ir savo versle.