Alkoholio kontrolės įstatymus dar 2017 metais pakeitė praėjusios kadencijos Seimas. Tada amžiaus riba, nuo kurios galima įsigyti ir vartoti visus alkoholinius gėrimus, buvo pakelta iki 20 metų, taip pat uždrausta visa alkoholio reklama ir sutrumpintas tokių gėrimų pardavimo laikas.
Dabartinė valdančioji koalicija 2022-ųjų pradžioje pabandė liberalizuoti kai kuriuos ribojimus, įrašytas buvo ir siūlymas atlaisvinti alkoholio reklamą reglamentuojančias nuostatas. Tačiau projektas buvo atmestas – pritariančiųjų įstatymo pataisoms neužteko.
Mums, aludariams, verdantiems alų mažose ir nepriklausomose daryklose, bene labiausiai skauda dėl plataus reklamos draudimo. Nors pataisomis siūlyta, kad reklama nebūtų laikoma informacija apie alkoholį socialinių tinklų paskyrose ar internetinėse tarpininkavimo platformose bei tiesiog nuorodos į gamintojų tinklalapius ar paskyras ant pakuočių, tvarka nepasikeitė – tokius duomenis skelbti draudžiama.
O kurioziškų situacijų ir toliau netrūksta. Štai šių metų kovą Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD), sulaukęs skundų, pradėjo tyrimą dėl alkoholinių gėrimų, kurių pakuotėse išreiškiamas palaikymas Rusijos užpultai Ukrainai – esą toks gėrimų ženklinimas galimai skatina vartojimą.
Tada pasipiktinau tokiu NTAKD tyrimu, kuris palietė ir mūsų parduodamą alų „Heroes“. O ši kuriozinė situacija tik įrodo, kad reikia keisti Alkoholio kontrolės įstatymą.
Produktas buvo išparduotas, o Ukrainos paramai skirta daugiau kaip 8 tūkst. eurų. Kartu su partneriais užpultai šaliai skyrėme visas pajamas, atmetus PVM ir akcizus, kurie iškeliavo į valstybės biudžetą.
Beje, po tyrimo NTAKD pripažino, kad įstatymo nepažeidėme. Tačiau tiek puslapių iš žurnalų plėšymas, tiek ši kuriozinė situacija liudija įstatymo absurdiškumą ir perteklinį jo interpretavimą, neatskiriant, kas yra reklama, o kas – tik informacija ar pilietinis gestas.
Beje, „Genys Brewing Co.“ NTAKD buvo nubaudęs už tai, kad kompanija savo anglų kalba kuriamoje „Facebook“ paskyroje, skirtoje eksporto rinkoms, paminėjo su Lietuva susijusį turinį. Bylinėjomės dvejus metus ir sulaukėme baudos.
Valstybė nėra numačiusi jokių principų, kurie spręstų problemas. Siūlomi tik vadinamieji stručio sprendimai – nematome problemų, vadinasi, problemų nėra.
Toliau vietoj atsakingos vartojimo kultūros skatinimo vykdoma draudimo ir baudų politika. Draudimai – lengviausias ėjimas, bet jie neveikia, kai nesiūloma alternatyva.
Draudimai atveria erdvę kontrabandai, nelegaliai prekybai, šešėliui. Be to, iš mažųjų aludarių atimama teisė informuoti apie savo produktus ir jų savybes.
Iš mažųjų daryklų atimama teisė į informacijos sklaidą, o didieji toliau sėkmingai bruka produktus su mikroskopiniu užrašu „nealkoholinis“ ir kuo ramiausiai susimoka baudas. Mat jos net nėra susietos su įmonės apyvarta – visoms įmonėms taikomos vienodos baudos, o tai tik dar labiau apsunkina mažųjų padėtį.
Mes siekiame, kad nesaikingo alkoholio vartojimo rodikliai šalyje sumažėtų. Kaip tik norime edukuoti žmones ir kalbėti apie alaus virimo būdus, tradiciją, santūrų derinimą su maistu, bet to daryti dabar negalime.
Nesaikingas alkoholio vartojimas įprastai siejamas su stipriaisiais gėrimais, o, tarkime, Vakarų Europos šalyse, kur alkoholio vidutiniškai suvartojama kur kas mažiau nei Lietuvoje, kaip tik natūralu maistą derinti su vynu ar alumi.
Beje, kaimyninėse ES valstybėse alkoholio gamintojams ir pardavėjams veikti leidžiama laisviau.
Pavyzdžiui, Lietuvoje draudžiama skelbti akcijas ir nuolaidas, reklamą lauko stenduose, spaudoje, radijuje, per TV, socialiniuose tinkluose, pardavinėti atributiką, apie produktus informuoti socialiniuose tinkluose.
Bet Latvija draudžia tik reklamą lauko stenduose, o Lenkija ribojimų išvis netaiko. Todėl Lietuvos aludariai tvirtina, kad jiems surištos rankos – verslą vystyti sunkiau nei konkurentams už sienos.
ES ne tik leidžiama veikti laisviau, bet ir skatinamas skonių bei aromatų pažinimas, nenurašant visko į „alkoholis blogai – drauskime“ paraštes. Tai akivaizdžiai neveikia, o bukas draudimas atveria kelius spekuliacijoms.
Mes nesiekiame galimybės visiškai laisvai reklamuotis, bet dabar situacija arti absurdiškos atrodyti absurdiškai. Apie alaus kultūrą kalbėti negalime.
Rengti degustacijas teisę turime, tik jų komunikacija labai sudėtinga, nes net informuodami apie degustacijos meniu rizikuojame būti užsipulti dėl produktų reklamos. Ar informavimas yra reklama – klausimas, bet draudimų kupinas įstatymas palieka daug erdvės valdininkiškiems sprendimams, neaiškiam reglamentavimui ir precedentų formavimui tik teismų keliu.
Nemanau, kad pažintinė alaus degustacija ar jos meniu skelbimas kelia pavojų visuomenės gerovei. Gerovei grėsmę kelia konkuravimas kaina ir bukas pigiausio produkto kišimas prekybos vietoje.