Bene svarbiausias sandorio iššūkis – gauti konkurencijos priežiūros institucijų leidimus
„Microsoft“, norėdama užbaigti sandorį, privalo įvairiose jurisdikcijose įtikinti konkurencijos priežiūros institucijas, kad sandoris nesukurs ar nesustiprins dominuojančios padėties, t. y. nepakenks konkurencijai. Leidimų gavimo procesai vyksta nuo Jungtinių Amerikos Valstijų iki Japonijos. Kol kas leidimus išdavė tik Saudo Arabija ir Brazilija.
Konkurencijos reguliatorių dėmesys – itin laikui bei išlaidoms imlus procesas, kadangi tokiems sandoriams prireikia būrio teisininkų, ekonomistų ir net visuomenės nuomonės formavimo specialistų. O svarbiausia – negavus leidimo, sandoris būtų uždraustas ir įgyvendinti jo nepavyktų.
„Microsoft“ baimes stiprina pastaruoju metu vis dažniau girdima kritika dėl konkurencijos reguliatorių atlaidumo pastarojo dešimtmečio didžiųjų technologijų įmonių sandoriuose (pvz., kai „Facebook“ įsigijo „Instagram“ ir „Whatsapp“). Prie baimių prisideda ir pagrindinis „Microsoft“ konkurentas žaidimų industrijoje – „Sony“, kuris gali skirti nemažus resursus siekdamas „kišti pagalius į ratus“. „Sony“ jau išreiškė susirūpinimą, kad su „Microsoft“ gali tapti neįmanoma konkuruoti, jeigu ši savo valdomų žaidimų portfelį papildys „Activision Blizzard“ flagmanu – „Call of Duty“. „Sony“ atstovai teigia, kad tai itin vartotojų pamėgtas žaidimas, prie kurio vartotojai taip prisirišę, kad konkurentas negalėtų sukurti analogiško produkto, net ir turėdamas tam reikiamą biudžetą.
Pagrindinė baimė – apribota prieiga prie „Activision Blizzard“ žaidimų
Jungtinės Karalystės konkurencijos priežiūros institucija jau pateikė informaciją apie tyrimo eigą. Institucija nenustebino: išreiškė susirūpinimą, kad sandoris gali reikšmingai sumažinti konkurenciją ir įpareigojo šalis pateikti galimus sprendimų variantus, kad to būtų išvengta. Akivaizdu, kad Jungtinėje Karalystėje procesas užsitęs ir prireiks išsamaus rinkos tyrimo, apklausiant ir surenkant tyrimui reikalingus duomenis iš kitų rinkos dalyvių.
Jau dvidešimt metų „Microsoft“, „Sony“ ir „Nintendo“ dominuoja rinkoje tiekdamos žaidimų konsoles. Konsolių kūrėjai žaidimų industrijoje turi specialų statusą ir tam tikrą konkurencinį pranašumą prieš kitus žaidimų kūrėjus. Pirkėjai renkasi konsolę ne tik dėl jos techninių ar dizaino savybių, bet ypač dėl ekskliuzyvinių žaidimų (angl. exclusive games), kuriuos galima žaisti nusipirkus būtent pasirinktą konsolę.
Čia ir išryškėja sandorio svarba žaidimų industrijai. „Activision Blizzard“ yra tokių populiarių žaidimų kaip „Call of Duty“, „World of Warcraft“, „Candy Crush“ ir begalės kitų kūrėja ir visi šie žaidimai yra prieinami tiek „Xbox“, tiek „PlayStation“ konsolėse. Didžiausia „Sony“ baimė – „PlayStation“ be šių žaidimų. Įdomu tai, kad nors „Sony“ viešai nuogąstauja dėl nesąžiningos konkurencijos ir gresiančios žalos vartotojams, pati Japonijos bendrovė garsėja tuo, kad savo išleidžiamus žaidimus padaro eksliuzyviais, t. y. prieinamais tik „PlayStation“ konsolių savininkams (garsūs pavyzdžiai: „Last of Us“, „God of War“, „Horizon Zero Dawn“, „Marvel‘s Spider-Man“ ir kiti). Tai buvo viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl „PlayStation 4“ konkurencinėje kovoje sutriuškino „Xbox One“ (atitinkamai ~120 mln. pardavimų visame pasaulyje prieš ~60 mln.).
Susirūpinimas, kad „Microsoft“ itin sustiprės teikdama žaidimų prenumeratos paslaugą
Industriją reformuoja žaidimų prenumerata grįstas modelis, kai žaidėjai moka mėnesinę prenumeratą ir gauna prieigą prie žaidimų bibliotekos, kurioje gali pasirinkti iš gausybės siūlomų žaidimų. „Microsoft“ gali pasigirti 25 mln. prenumeratorių, tačiau ir čia stipriai atsilieka nuo „Sony“ valdomos „PlayStation Plus“ su daugiau nei 47 mln. prenumeratorių.
Įsigijusi „Activision Blizzard“ sukurtą „Call of Duty“ žaidimą ir atėmusi galimybę iš „Sony“ siūlyti šį žaidimą savoje platformoje, „Microsoft“ svarstykles gali nusverti į savo pusę (tuo labiau, kad šiuo metu bene populiariausias „Call of Duty“ žaidimų serijos žaidimas „Call of Duty Warzone“ yra populiaresnis būtent „Microsoft“ konkurentų konsolėje). „Microsoft“ jau yra taip pasielgusi, kai 2021 m. įsigijo „ZeniMax Media“, kuriai priklauso tokios žaidimų serijos kaip „Elder Scrolls“, „Fallout“, „Doom“ ar „Quake“.
Jungtinės Karalystės priežiūros institucija pirminiu tyrimu nustatė, kad „Microsoft“ gali būti motyvuota atimti konkurentų prieigą prie „Activision Blizzard“ žaidimų, kadangi žaidimo licencijavimo pajamų praradimas padarytų mažiau žalos, palyginti su strategine nauda „Xbox Game Pass“ platformai, jeigu „Call of Duty“ žaidimas būtų prieinamas tik joje. Tiesa, „Microsoft“ jau ne kartą tvirtino, kad neketina atimti prieigos prie „Activision Blizzard“ žaidimų, jeigu sandoris įvyks.
Grėsmė, kad „Microsoft“ gali pasinaudoti savo galia pririšdama vartotojus
Ne toks grėsmingas ir ne toks akivaizdus konkurencijos priežiūros institucijų baimės tvirtinti sandorį akceleratorius – vis labiau populiarėjanti žaidimų debesyje technologija (angl. cloud gaming). Ši technologija leidžia žaisti žaidimus įvairiais įrenginiais – planšetėmis, telefonais, konsolėmis, asmeniniais kompiuteriais ir t. t. Vartotojams nebereikia investuoti į naujausią, sparčiausiai veikiančią įrangą žaidimams žaisti.
Šiuo atžvilgiu reguliatoriaus rūpestis – kad „Microsoft“, valdydama ne tik vieną populiariausių konsolių, žaidimų prenumeratos platformų, bet ir žaidimų debesijos technologiją, lyderiaujančią asmeninių kompiuterių operacinę sistemą „Windows“ ir dar pasipildžiusi „Activision Blizzard“ katalogu, gali pasinaudoti savo galia plėsdama ekosistemą.
„Microsoft“ vadovas tiki, kad sandorį pavyks užbaigti, nors akcijų rinka nusiteikusi pesimistiškai
Abejonių, ar „Microsoft“ pavyks įtikinti konkurencijos priežiūros institucijas išduoti leidimus, daug. Reguliatoriai kiekvienais metais didžiųjų technologijų įmonių atžvilgiu yra nusiteikę vis atsargiau, o kartais net paranojiškai. Australijos ir Naujosios Zelandijos reguliatoriai jau pasinaudojo terminų skaičiavimo sustabdymo galimybe (angl. stop the clock), kadangi nustatė, jog tinkamam vertinimui atlikti trūksta informacijos.
„Microsoft“ vadovo Satyos Nadellos įsitikinimu, „Microsoft“ yra tik ketvirtas ar penktas konkurentas žaidimų industrijoje. „Bloomberg“ interviu metu jis taip pat teigė: „Bet kuris tokio dydžio sandoris sulauks reguliatorių dėmesio, tačiau mes labai tikime, kad pavyks.“
Konkurencijos priežiūros institucijos sandorius gali leisti įgyvendinti su pirkėjo pateiktais įsipareigojimais. Kadangi pagrindinė sandorio rizika yra konkurentų prieigos prie „Activision Blizzard“ žaidimų katalogo uždarymas, „Microsoft“ gana paprastai gali pašalinti tokią riziką įsipareigodama to nedaryti. Praktikoje dažniausiai uždraudžiamos koncentracijos, kai konkurentas perka konkurentą, nes tokiu atveju yra akivaizdi rizika, jog rinkoje bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis. Vertikalaus pobūdžio ar konglomeratinės koncentracijos, kaip „Microsoft“ ir „Activision Blizzard“ atveju, mažiau pavojingos konkurencijai, kadangi tikėtinų grėsmių galima išvengti būtent veiklos įsipareigojimais po sandorio.
Akcijų rinkoje nuotaikos pesimistinės. „Activision Blizzard“ akcijos kainuoja mažiau, nei „Microsoft“ sumokėtų, jeigu sandorį pavyktų užbaigti. Užbaigusi sandorį „Microsoft“ už „Activision Blizzard“ akciją sumokėtų 95 dolerius, o šiuo metu akcijomis prekiaujama 75–78 dolerių ribose. Vis dėlto faktas, kad nuo tada, kai „Microsoft“ paskelbė apie ketinimą įsigyti „Activision Blizzard“, pastarosios akcijų kaina pakilo apie 9 proc., o bene įtakingiausias JAV akcijų indeksas S&P nuo to laiko yra kritęs 19 proc., rodo, kad akcijų rinkos dalyviai visiškai nenurašo „Microsoft“ ilgalaikių perspektyvų sandorį įgyvendinti.