Neretai patys teisininkai klaidingai įsivaizduoja kitoje srityje dirbančio kolegos darbą. Neseniai pačiam teko susidurti su tokia situacija – teisinį išsilavinimą turintis pažįstamas paklausė, iš ko susideda mūsų darbai įmonių teisės grupėje. Juk sandorių specifika paprasta – susitari dėl kainos ir eini pas notarą, kad šis patvirtintų tipinę notarinę sutartį. O jeigu sandoriui net ir notarinė forma netaikoma, tai išvis nėra, ką veikti.
Tad galime tik įsivaizduoti, kaip įmonių arba susijungimų ir įsigijimų (angl. mergers and acquisitions) teisininkų darbą įsivaizduoja su teise niekaip nesusiję asmenys.
Be jokios abejonės, akcijų pirkimas ir pardavimas gali būti nesudėtingas sandoris, kai užtenka nuvykti pas notarą ir sudaryti tipinę notaro pateiktą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau ar tikrai tai yra geriausias sprendimas? Kodėl dauguma stiprių verslų prieš sudarydami sandorį konsultuojasi su teisininkais?
Atsakydami į šiuos klausimus pateiksime konkrečius pavyzdžius, kaip įmonių teisininko patirtis gali praversti verslo savininkui, sudarančiam akcijų pirkimo–pardavimo sandorį. Šiame straipsnyje aptarsime standartinius sandorio etapus ir teisininko vaidmenį kiekviename iš jų.
Esminiai akcijų pirkimo–pardavimo sandorio etapai
Įprastai sudėtingesnis akcijų pirkimo–pardavimo sandoris, kuriuo siekiama tikslingai apsaugoti šalių interesus, susideda iš kelių skirtingų etapų (neįskaitant ketinamos pirkti įmonės paieškos ir pradinių kontaktų su pardavėju):
1. derybos;
2. sandorio dokumentų rengimas;
3. patikrinimai;
4. patikrinimo rezultatų įvertinimas;
5. sandorio dokumentų sudarymas;
6. veiksmai iki sandorio užbaigimo;
7. sandorio užbaigimas;
8. veiksmai po sandorio užbaigimo.
1. Derybos
Viena iš priežasčių, kodėl sandorį ištinka nesėkmė – tam tikrų pozicijų ar sąlygų vertinimas kaip savaime suprantamų. Ne vienerius metus sandorių virtuvėje besisukantys asmenys turi patirties identifikuojant esminius derybų klausimus, kuriuos privaloma aptarti, norint judėti į priekį.
Mažiau patyrę sandorių dalyviai dažnai ateina į derybas be aiškaus svarbiausių klausimų scenarijaus. Tokiu atveju kiekviena šalis siekia aptarti tik jai aktualius klausimus, o ne tokie esminiai klausimai paliekami kaip savaime suprantami arba lengvai suderinami tolimesniame etape. Tačiau tokie „priparkuoti“ klausimai gali būti lemtingi kitai šaliai, dėl nesuderinamų sąlygų sandoris gali netgi nutrūkti jau patyrus nemažai laiko ir piniginių sąnaudų.
Patyręs teisininkas geba įvertinti šalių interesus ir siekius, todėl pirmiausia rekomenduoja pasirengti pagrindinių sandorio sąlygų sąvadą (angl. term sheet), kuriame aptariami esminiai ketinimai, bet nenustatoma pareiga sudaryti sandorį.
Nors dokumentas nėra įpareigojantis, dažnu atveju galima ir rekomenduojama nustatyti tam tikras sandorio šalis saistančias sąlygas – pavyzdžiui, konfidencialumo įsipareigojimus ar pirkėjo išimtinumą (kai pardavėjas įsipareigoja nevesti derybų su jokiais kitais pirkėjais).
2. Sandorio dokumentų rengimas
Kuo teisininko parengta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis yra pranašesnė už notaro tipinę sutartį? Notaro pateikiama standartinė sutartis neatitinka realios situacijos ir taip yra dėl kelių priežasčių:
1. Notaras nėra jūsų teisės patarėjas, todėl nėra suinteresuotas, kad sutartis kuo tiksliau atspindėtų faktinę situaciją.
2. Notaras atsakingas už sandorio tvirtinimą. Dėl to jo parengtoje standartinėje sutartyje bus daugybė sandorio šalių patvirtinimų ir pareiškimų, kurie eliminuos bet kokias galimas šalių pretenzijas viena kitai ar notarui, t. y. apribos šalių teises ginčyti sandorį. Joks notaras nenorės dalyvauti teisme, kur tektų ginti savo sprendimą patvirtinti sandorį.
3. Notaro darbų srautas yra garantuotas, kol taikoma notarinė sandorių forma. Tai reiškia, kad notarai nesistengia aktyviai konkuruoti darbų kokybe ir nėra linkę įsigilinti į kliento verslo specifiką. Priešingai nei advokatų kontoros, kurios konkuruoja kokybe ir yra suinteresuotos pritraukti bei išlaikyti klientą, todėl bando geriau pažinti atstovaujamo verslo specifiką, interesus ir „kovoti“ dėl geresnių sandorio sąlygų.
Beje, dėl pernelyg jautraus notarų požiūrio į sandorius dažnu atveju teisininkai klientams didesnius ir sudėtingesnius akcijų sandorius siūlo tvirtinti pas išorinį vertybinių popierių apskaitos tvarkytoją (banką ar finansų maklerių įmonę). Tokie paslaugų teikėjai yra lankstesni teisininkų parengtoms sutartims, nesiekia primesti jiems naudingų patvirtinimų ir pareiškimų tam, kad apribotų savo atsakomybę.
Teisininkų parengti sandorio dokumentai yra išsamesni, pritaikyti konkrečiam atvejui ir aptariantys galimas jautriausias vietas. Pavyzdžiui:
• Dažniausiai didesni sandoriai yra sudaromi su atidėtu sandorio užbaigimu, kadangi norėdamos perimti įmonę šalys turi pirmiausia atlikti tam tikrus namų darbus (įmonės patikrinimai, privalomų leidimų gavimas, finansavimo užsitikrinimas ir pan.). Įprastai šalys tokių namų darbų neketina atlikti, kol nėra užtikrintos, kad juos įgyvendinus turės galimybę sudaryti sandorį (pavyzdžiui, pirkėjas nori būti tikras, kad pardavėjas turės pareigą parduoti akcijas). Vadinasi, tam reikalingas įpareigojantis dokumentas. Įprastai tai yra pati akcijų pirkimo–pardavimo sutartis. Sandorio su atidėtu užbaigimu sutartis nustato tam tikras išankstines sąlygas, kurias įgyvendinus šalys užbaigs sandorį, pvz., sumokės pirkimo kainą ir perleis nuosavybę į akcijas. Sudarius tokią sutartį, sandorio šalys jaučiasi ramiau darydamos namų darbus ir patirdamos papildomas išlaidas, kadangi žino, jog viską tinkamai atlikus, sandorio užbaigimas bus užtikrintas (arba bent jau bus nustatytos kompensavimo priemonės, jeigu kas nors sugalvotų iš tokio sandorio pasitraukti).
• Atidėtas sandorio užbaigimas gali būti nustatytas dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui: 1) pirkėjas nori atlikti išsamų įsigyjamos įmonės patikrinimą, bet pardavėjas nesuteikia prieigos prie reikiamos informacijos, kol nėra sudarytas įpareigojantis dokumentas; 2) sandoriui privalomas Konkurencijos tarybos ar kitų institucijų (pavyzdžiui, Nacionalinės žemės tarnybos, strateginės komisijos) leidimas, o tai gali užtrukti keletą mėnesių.
• Gali būti, kad dėl tam tikrų priežasčių sandorio nepavyksta sudaryti, pvz., Konkurencijos taryba neišduoda koncentracijos leidimo, gaunamos neigiamos ketinamos įsigyti įmonės patikrinimo išvados ir pan. Šalys dažniausiai jaučia galimas problemas, o teisininkai gali sutarties tekstu apsaugoti jas nuo katastrofinių pasekmių ir leisti sąžiningomis bei teisingomis aplinkybėmis pasitraukti iš sandorio.
• Susijungimų ir įsigijimų teisininkas gana lengvai supranta šalių lūkesčius, galimus jautrius momentus, dėl to gali patarti atstovaujamai šaliai, kas jai būtų naudinga sudarant konkretų sandorį. Pavyzdžiui, pardavėjo atstovas, vertindamas sandorio rizikas, gali rekomenduoti klientui sutartyje numatyti atsakomybę ribojančius punktus, tokius kaip 1) pardavėjo atsakomybės po sandorio ribojimas daliai gautos pirkimo kainos sumai, 2) galimybė reikšti tik esmines pretenzijas, pvz., nuo tam tikros sumos. Atitinkamai pirkėjo atstovas gali įvertinti rizikingas vietas ir patarti klientui, kad sandoris per daug rizikingas be pardavėjo įsipareigojimų atlyginti nuostolius. Tarkime, jei yra rizika, kad įmonė gali gauti baudą iš kurios nors reguliuojančios institucijos, teisininkas sutartyje sieks užtikrinti, kad tokiu atveju nuostolius kompensuotų pardavėjas.
3. Patikrinimas
Įsigyjant įmonės akcijas patvirtinimų ir garantijų bei kitų teisinių saugiklių sutartyse gali nepakakti, todėl rekomenduojama atidžiai įsivertinti perkamą objektą ir jo sudėtį. Patikrinimai gali būti įvairiausi, nors standartiškai tai teisinis, finansinis, mokestinis bei komercinis.
Nereikėtų apsigauti, kad patikrinimas yra naudingas tik pirkėjui. Jei pardavėjas nenori, kad praėjus kuriam laikui į jo duris pasibelstų pirkėjas priekaištaudamas dėl to, kad nusipirko ne tai, ko tikėjosi, rekomenduojama reikalauti, kad pirkėjas atliktų teisinį patikrinimą, o tokio patikrinimo apimtis tinkamai būtų užfiksuota sandorio dokumentuose.
Atvejai, kuomet sandoris „nulūžtų“ dėl teisinio patikrinimo rezultatų, nutinka ganėtinai retai. Dažniau „atradimai“ lemia kainos arba sutarties sąlygų korekcijas. Pavyzdžiui, versle pasitaiko, kad esminiai įmonės darbuotojai darbo sutartyse būna apsaugoti didelėmis išeitinėmis išmokomis (angl. golden parachutes). Dažnai pirkėjo ir pardavėjo vizijos dėl sandorio objekto gali skirtis ir tai gali būti susiję su tam tikrais pokyčiais, įskaitant žmogiškųjų išteklių valdymą. Todėl pirkėjas privalo būti įsitikinęs, kad įsigijęs įmonę neturės keblumų įgyvendinti savo viziją, pvz., pakeisti darbuotojų komandą. Neįvertinti vadinamieji „auksiniai parašiutai“ gali būti labai nemaloni ir brangi staigmena.
Pardavėjui patikrinimai naudingi, jei jis siekia būti atviras ir parodyti realią įmonės būklę. Suteikęs prieigą susipažinti su įmone ir jos dokumentais, atsakomybę jis jau perkelia pirkėjui. Tai reiškia, kad, įsigijus įmonę ir atsiradus problemoms, jeigu jos buvo tinkamai atskleistos per patikrinimą, pirkėjas neturės teisės reikšti pretenzijas.
4. Patikrinimo rezultatų įvertinimas
Turbūt naivu tikėtis, kad tik teisininkai gali pastebėti „auksinius parašiutus“ ar panašias pirkėjui nenaudingas sąlygas. Tačiau teisėje yra daugybė situacijų, kurios iš pažiūros atrodo primityvios, bet iš tikrųjų slepia platesnę reikšmę. Vienas iš paprasčiausių pavyzdžių būtų korporatyviniai įmonės pakeitimai, tarkime, įstatinio kapitalo didinimas.
Hipotetinė situacija. Atlikdamas patikrinimą, pirkėjas atranda, kad pasirašytos ir įsigytos akcijos nebuvo iki galo apmokėtos. Daugeliui tai gali nesukelti jokių įtarimų – „minusuojame“ iš kainos arba įpareigojame pardavėją apmokėti iki nuosavybės perleidimo ir tęsiame sandorį. Tačiau įstatymas nustato: jeigu akcijos nebuvo apmokėtos per nustatytą terminą, jos atitenka pačiai įmonei, akcijų pasirašymo sutartis laikoma negaliojančia, o jau sumokėta suma nėra grąžinama. Teisininkas įvertins visas galimas tokio „atradimo“ rizikas bei rekomenduos, kaip tai išspręsti.
5. Sandorių dokumentų sudarymas
Šių dienų teisininkui būtina puikiai valdyti projektus ir kurti klientui pridėtinę vertę. Tai lemia, kad teisininkai nuolat ieško vis patogesnių sandorių sudarymo metodų, pvz., patogiai pritaikytos el. parašo sistemos, kur pasirašyti sandorį užtenka vos kelių mygtukų paspaudimų.
Nustebtumėte, kiek elementariausių logistinių iššūkių tenka išspręsti, kai dalyvauja daug šalių, pvz., pasirašymas pagal įgaliojimus, šalims privalomi pritarimai (pvz., valdybų). Teisininkai viską sužiūri ir klientui pateikia ant lėkštutės. Be abejo, tai nėra būtinybė, tačiau dažnai tenka išgirsti, kad tai yra komfortas ir pridėtinė vertė klientui.
6. Veiksmai iki sandorio užbaigimo
Kaip minėjau, teisininkai padeda šalims identifikuoti namų darbus, kuriuos jos privalo atlikti, norėdamos užbaigti sandorį. Dažnai teisininkai ne tik įvardija užduotis, bet ir padeda jas atlikti. Elementarus pavyzdys – privalomų leidimų gavimas. Lietuvoje apie tam tikrus sandorius privaloma pranešti Konkurencijos tarybai. Kol nebus gautas reguliatoriaus leidimas, sandorio įgyvendinti negalima. Šios procedūros yra ganėtinai komplikuotos, tad vargu, ar pavyks susitvarkyti be šios srities teisės ekspertų.
Kitas pavyzdys – sandorio struktūros parengimas. Dažnu atveju siekiamas įsigyti verslas būna padalintas į keletą įmonių, kurias valdo tie patys asmenys. Siekiant parduoti kompleksą, privalomi tam tikri pakeitimai, pvz., įmonių sujungimas ar įmonių akcijų „sunešimas“ į kontroliuojančią bendrovę (angl. holding). Tokiose situacijose praverčia ne tik sandorių teisininkų patarimai, bet ir mokesčių ekspertų konsultacijos, nes dažnai kyla ir mokestinių iššūkių.
7. Sandorio užbaigimas
Sandorio užbaigimas džiaugsmingas, bet kartu ir įtemptas momentas. Pardavėjas laukia pavedimo į savo sąskaitą, o pirkėjas jau „matuojasi“ naują pirkinį. Kad ir kaip būtų keista, net ir šiais laikais bankai pateikia nemalonių staigmenų. Dėl to kilusią įtampą padeda nuraminti ne kartą panašioje situacijoje atsidūrę teisininkai.
Pasitaiko, kad nuo pirminės akcijų pirkimo sutarties pasirašymo iki sandorio užbaigimo dienos pasikeičia tam tikros aplinkybės, pvz., pardavėjas atskleidžia papildomą informaciją apie įmonę. Tokiu atveju būtina suderinti interesus ir atspindėti juos sandorio dokumentuose. Jei sandorio pasirašymo metu dalyvauja ir teisininkai, tą galima atlikti operatyviai, iškart sudėti parašus ir iššauti pergalės šampaną.
8. Veiksmai užbaigus sandorį
Teisininkai pirkėjui gali padėti optimizuoti ar integruoti įsigytą pirkinį, pvz., jeigu buvo įsigytas konkuruojantis verslas, teisininkai gali patarti ir padėti įgyvendinti įsigytos įmonės prijungimą prie jau veikiančios infrastruktūros.
Tuo tarpu pardavėjui teisinis patarėjas gali padėti sukurti naują korporatyvinę struktūrą, kuri būtų naudojama kaip investicinė priemonė tolimesnei veiklai ir savirealizacijai pasitraukus iš verslo.