Pinigų kiekio rinkoje pokyčiai paveikia visų prekių ir paslaugų kainas. Pinigų kiekiui augant – jų perkamoji galia krinta. Tai lemia, kad už kitas gėrybes turime sumokėti daugiau. Šiuo metu stebime priešingą procesą – pinigų kiekis rinkoje mažėja. Tai leidžia tikėtis, kad kainos artimiausiu metu sparčiai neaugs.
Per pirmuosius tris šių metų mėnesius siauriausias pinigų kiekio rodiklis (M1), apimantis į apyvartą išleistus grynuosius pinigus ir einamosiose banko sąskaitose laikomas lėšas, Lietuvoje nukrito 0,4 proc. iki 42,6 mlrd. eurų, ir palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, buvo 6,1 proc. mažesnis. Gyventojams turint mažiau pinigų einamosiose sąskaitose bei grynųjų, mažiau lėšų gali būti skiriama vartojimo prekių ir paslaugų įsigijimui. Tai lemia infliacijos lėtėjimą.
Tuo tarpu pinigų kiekio rodiklis (M3), įtraukiantis ir trumpalaikių terminuotųjų indėlių bei skolos vertybinių popierių forma laikomas lėšas, Lietuvoje per ketvirtį augo nežymiai (0,87 proc.). Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, šis rodiklis buvo 4,1 proc. didesnis ir siekė 52,3 mlrd. eurų. Tai rodo, kad per pandemiją „prispausdintus“ pinigus gyventojai nukreipė į taupymą terminuotųjų indėlių ir obligacijų forma.
Euro zonoje pinigų kiekio pokyčiai buvo panašūs. Į apyvartą išleistų grynųjų pinigų ir einamosiose banko sąskaitose laikomų lėšų kiekis per ketvirtį sumažėjo 1,2 proc. iki 10,2 trln. eurų. Palyginti su 2023 m. kovo mėnesiu, kritimas sudarė beveik 7 proc. Platesnės apimties rodiklis M3 per ketvirtį ūgtelėjo 0,5 proc. (iki 16,2 trln. eurų), o per metus augimas sudarė 0,9 proc. Palyginimui, pandemijos laikotarpiu pinigų kiekio metinio augimo pikas sudarė net 16,6 proc.
Spartus pinigų kiekio didėjimas per pandemiją įgalino aukštą visuotinį kainų augimą. Prieš pusantrų metų jis daugiau nei penkiskart viršijo paties ECB keliamą 2 proc. infliacijos tikslą.
2022 m. viduryje euro zonos pinigų politikos formuotojai pakeitė pinigų politikos kryptį – sustabdė kiekybinio skatinimo programas ir pradėjo didinti bazines palūkanų normas. Prislopinus pinigų „spausdinimo“ mastą, infliacija palaipsniui sumažėjo ir šį balandį euro zonoje sudarė 2,4 proc. Lietuvoje metinė infliacija pagal išankstinį balandžio mėnesio įvertį siekė 0,4 proc. Nors balandžio pradžioje Frankfurte posėdžiavusi ECB Valdančioji taryba dar kartą nutarė išlaikyti palūkanas 4,00–4,75 proc. intervale, šį kartą pinigų politikos formuotojai aiškiai pasakė, kad infliacijai toliau išlaikant dabartinę mažėjimo trajektoriją, palūkanos gali būti mažinamos jau birželį.
***
Leonardas Marcinkevičius yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas.
