Vien sentimentų neužtenka
Šiemet per „EY Europe Attractiveness Survey“ tyrimą apklausti investuotojai nurodė, kad didžiausią riziką Lietuvoje kelia geopolitinė įtampa. Tačiau dauguma (68 proc.) laikosi nuomonės, kad per ateinančius metus Lietuvoje verta steigti naujas veiklas arba plėsti esamas. Taigi, vadinamasis investicinio sentimento rodiklis Lietuvoje menkai skiriasi nuo Europos vidurkio, siekiančio 72 procentus.
Būtent sentimentai ir tenkinanti aplinka Lietuvoje daro įtaką nemažos dalies verslų, augančių vienaragių, lojalumui. Kartu reikia pripažinti riziką, jog prieraišumas gali sumažėti, kai vienaragiai nuspręs pasukti į pasaulio vertybinių popierių biržas, kad pritrauktų dar daugiau kapitalo.
Taigi, uždavinys valstybei – ne tik džiaugtis sėkmingai užaugusiais verslais, bet ir išlaikyti milžinus kartu su aplink juos susiformavusiomis ekosistemomis. Kaip?
Tiek kryptingai gerinant gyvenimo sąlygų kokybę ir investuojant į infrastruktūrą didžiuosiuose miestuose, tiek formuojant efektyvią imigracinę ir mokesčių politiką, užtikrinančią aukštos kvalifikacijos talentų pritraukimą.
Ilgalaikių problemų fonas gali praryti šviesias spalvas
Demografinė mūsų šalies padėtis prastėja, o darbdavių kova dėl talentų aštrėja. Vis dėlto šiuo metu investuotojams Lietuva patinka dėl žmonių, kurie turi pakankamai techninių įgūdžių ir gali kurti aukštesnę pridėtinę vertę. Net 54 proc. „Europe Attractiveness Survey“ respondentų nurodė, kad technologijų specialistų, tokių kaip įvairūs mokslininkai, inžinieriai ar duomenų specialistai, prieinamumas Lietuvoje yra geresnis negu kitose šalyse, o dar 30 proc. teigė – kad toks pats, kaip ir kitur.
Nenuostabu, kad atskleisdami savo ateities planus 54 proc. investuotojų nurodė, jog patraukliausi projektai verslo plėtrai Lietuvoje būtų susiję su tyrimų ir plėtros (angl. R&D) veiklomis. Talentų ugdymui ir mokymų centrų veiklai mūsų šalį rinktųsi 61 proc. apklaustųjų. Regis, šie rezultatai palankūs ateities Lietuvos vizijai – į aukštą pridėtinę vertę orientuotai ekonomikai.
Ką daryti, kad patrauklumas būtų tvarus ir ilgalaikis, taip pat – atsparus įvairioms rizikoms, kurių dinamiką kasmet rodo minėta EY studija ir kiti tiesioginių užsienio investicijų (TUI) tyrimai?
Visų pirma, apsibrėžti ir stiprinti Lietuvos privalumus, kuriuos įvardija investuotojai. Pavyzdžiui, mokestinę aplinką. Mūsų šalyje veikia klasikinė pelno mokesčių sistema, kurioje verslui numatyta įvairių lengvatų. Klausimas paprastas: ar šios lengvatos taiklios ir efektyvios?
Europos patrauklumo tyrime apklausti investuotojai sako, kad taip. Kas antras (52 proc.) iš jų mano, jog mokestinė aplinka ir kompensaciniai mechanizmai Lietuvoje veikia geriau negu kituose regionuose, kur vystomas jų verslas. Dar 42 proc. tvirtina, kad sistema – bent jau ne prastesnė negu kitose šalyse.
Centrinio mokesčių administratoriaus lankstumą ir racionalumą kaip geresnį negu kitur vertina 52 proc. investuotojų. 26 proc. nurodo, kad jis – labai panašus į užsienio šalių.
Lengvatos įgyvendinant tyrimų ir plėtros projektus irgi nelieka nepastebėtos: jų teigiamą poveikį kaip pranašumą įvardija 50 proc. respondentų. Pelno mokesčio tarifas Lietuvoje kitų šalių atžvilgiu patrauklus atrodo 44 proc., tiek pat tyrimo dalyvių kaip privalumą pažymėjo ir mokesčių sistemos aiškumą ir stabilumą.
Kas paseks „Rheinmetall“ pavyzdžiu?
Taiklių praeities sprendimų rezultatu galima laikyti šiemet į Lietuvą pritrauktą „Rheinmetall“ projektą. Gynybos pramonės milžinas į Lietuvą atėjo žaliuoju koridoriumi – nuo 2021 m. pradėta taikyti stambių investicinių projektų iniciatyva leidžia kur kas lengviau ir greičiau įsikurti, be to, projektui suteikiamas stambaus ir valstybei svarbaus projekto statusas ir iki 20 metų laikotarpiu taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas bei kitų paskatų.
Šiandien Lietuvoje stambaus projekto statusą ir atitinkamas paskatas įgyja verslai, kurie investuoja ne mažiau kaip 20 mln. eurų į ilgalaikį turtą (CAPEX) ir sukuria ne mažiau kaip 150 naujų darbo vietų (30 mln. ir 200 naujų darbo vietų investuojant Vilniuje).
Palyginimui, Latvijoje ir Estijoje nulinis pelno mokesčio tarifas taikomas, kai pelnas reinvestuojamas. Kitaip tariant, pelno mokesčio mokėjimas kitose Baltijos valstybėse tiesiog atidedamas, nes verslo akcininkai visada siekia gauti ir pasiimti grąžą. Tuo tarpu Lietuvoje stambūs investuotojai gauna savotišką premiją už investicijas į ilgalaikį turtą ir sukurtas darbo vietas.
Lietuvai ir Europai – dvigubas galvosūkis
Kita vertus, „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, kai kurios Rytų ir Vidurio Europos valstybės panašią paramą skiria dar dosniau: Lietuvoje vidutinė valstybės parama 100 mln. eurų vertės projektui sudaro apie 14 proc., palyginimui, Rumunija atriekia 48 proc., Vengrija – 24 proc. projekto vertės subsidijų.
Tad išlaikyti aukštas pozicijas pagal santykinius TUI rodiklius (Lietuvoje 1 mln. gyventojų pernai teko daugiau kaip 605 TUI projektų sukurtos darbo vietos – 11 vieta Europoje) nebus lengva. Ypač žinant, kad visoje Europoje bręsta pokyčiai, nulemti poreikio labiau finansuoti gynybą. Iš dabar vykstančių diskusijų susidaro įspūdis, kad lėšos į Europos Sąjungos valstybių gynybos biudžetus bus renkamos papildomai apmokestinus vartojimą, pavyzdžiui, didinant pridėtinės vertės mokestį, taip pat – keliant pelno mokestį verslui. Bendrajai rinkai tai reikš dar didesnius teisės aktų harmonizacijos iššūkius.
Tuo pat metu Europai tenka spręsti uždavinį, ką ir kaip skatinti bei subsidijuoti, žinant, kad JAV ar Kinija gerokai anksčiau paleido aukštųjų technologijų pramonės ir skaitmeninių industrijų skatinimo mechanizmus.
