Vienas iš itin svarbių mūsų šalyje veikiančių bankų tikslų – klientų saugumo užtikrinimas. Žmonės turi būti tikri, jog jų lėšos maksimaliai apsaugotos. Bankai dar kartą primena žmonėms būti atsargiems ir neužkibti ant internetinių sukčių kabliuko.
Sukčiai apgalvotai pasirenka aukas
Vienas iš šių laikų dažnų pavyzdžių – duomenų vagystė elektroninėje erdvėje (angl. phishing), kai į sąskaitą įsibraunama apgaule išviliojus prisijungimo prie internetinės bankininkystės slaptažodžius. Prieš bene 5 metus ypač aktyviai fiksuoti atvejai, kai buvo kuriami netikri internetiniai puslapiai, atrodantys kaip originalios svetainės. Juose įvedus savo prisijungimo duomenis, pastaruosius sužino tretieji asmenys. Dažniausiai nuorodos į tokius apgaulingus puslapius pateikiamos socialiniuose tinkluose ar elektroniniuose laiškuose.
Tuo tarpu dabar vis dažniau pasitaiko atvejų, kai paspaudus tam tikras nuorodas, gautas el. laiškais ar žinutėmis socialiniuose tinkluose, vartotojų kompiuteriuose įdiegiami virusai, kurie užkrečia programas. Prisijungiant prie el. bankininkystės, kompiuteris, užkrėstas virusu, gali pradėti „strigti“, prašyti pakartotinai surinkti slaptažodžius, o tuo metu, vartotojui nieko neįtariant, kenkėjiška programa formuoja pinigų nuskaitymą iš sąskaitos.
Pastebima, kad anksčiau tokios žinutės ar laiškai su kenkėjiškomis nuorodomis buvo platinami masiškai, dabar gi sukčiai aukas pasirenka – vis dažnesniais taikikliais tampa įmonės. Tai ypač būdinga šalyje veikiantiems tarptautinių kompanijų padaliniams. Pavyzdžiui, sukčiai apsimeta tokių kompanijų vadovais ar kitais atsakingais asmenimis ir el. paštu ar telefonu susisiekę su šalyje veikiančiu padaliniu paprašo įvykdyti tam tikrų sumų skubius pavedimus. Prieš tai per įmonių el. svetaines ar paskyras socialiniuose tinkluose (pavyzdžiui, tokiame kaip LinkedIn) nuodugniai išsiaiškina visą reikiamą informaciją apie įmonę. Tokiais atvejais nuostoliai būna ypač dideli.
Pirkimas internetu ir avansiniai mokėjimai
Nepamiršti saugumo būtina ir perkant internetu. Pastaruoju metu populiarėja dar vienas sukčiavimo būdas – į bankus kreipiasi klientai, kurie informuoja apie atliktus avansinius pervedimus už įvairiose interneto svetainėse skelbiamus neva parduodamus automobilius, mobiliuosius telefonus ir kitokius daiktus, tačiau, kaip vėliau paaiškėja, po mokėjimo su avansą gavusiais asmenimis susisiekti ir įsigyti norimų daiktų nebepavyksta. Tuo atveju, kai pinigai jau įskaityti, bankas negali grąžinti atlikto mokėjimo.
Taip pat būtina nepamiršti atidumo, nurodant gavėjo sąskaitos numerį, kad pervedamos piniginės lėšos pasiektų reikiamo gavėjo sąskaitą. Jeigu pinigų siuntėjo sąskaita yra kitame banke, bankas netikrina, ar mokėjime nurodyta sąskaita priklauso lėšų gavėjui, todėl neteisingai nurodžius sąskaitos numerį, piniginės lėšos gali būti įskaitytos į kito kliento sąskaitą.
Pasirūpinkime prevencija
Kompiuteriuose instaliuokite tinkamas antivirusines programas ir reikiamu laiku jas atnaujinkite;
Nespauskite nuorodų ir neatidarinėkite dokumentų, gautų iš nežinomų asmenų;
Tikrinkite adresus asmenų, kurie siunčia el. laiškus – sukčiai, pasinaudodami žmonių stereotipiniu mąstymu, gali siųsti laiškus nuo neva jūsų pažįstamų, tik, pavyzdžiui, pakeičia ar praleidžia vieną raidę el. pašto adrese (pavyzdžiui, vietoj jonas.jonaitis@... – jonas.jonatis@...);
Būkite atsargūs, naudodamiesi neapsaugotais wi-fi – stenkitės nesijungti prie savo el. pašto ar kitų asmeninių duomenų;
Patartina, jungiantis prie socialinio tinklo paskyros ar el. pašto, pasirūpinti dviejų faktorių autentifikavimu;
Pirkdami internetu, ypač iš fizinių asmenų, būkite atidūs, pasidomėkite apie pardavėją. Atkreipkite dėmesį į asmens, kuriam pervedate pinigus, sąskaitos numerį – sukčiai dažnai nurodo neva esantys įmonės, o iš tiesų sąskaita priklauso fiziniam asmeniui;
Jeigu pastebite, kad prisijungiant prie el. bankininkystės programa „stringa“ ar prašo pakartoti duomenis dar kartą, susisiekite su banku, pasiteiraukite dėl galimų techninių nesklandumų;
Niekam neatskleiskite savo prisijungimo prie el. bankininkystės duomenų – tai tik jums priklausanti informacija.
Sukčių registras – neišvengiamas
Šiuo metu mūsų šalyje galiojantys įstatymai nenumato teisės bankams tarpusavyje keistis asmens duomenimis apgaulės prevencijos tikslais. Tad, teoriškai, sukčius ar jo bendrininkas, prekiaujantis savo sąskaita, panaudojęs sąskaitą nusikalstamais tikslais viename banke, gali atsidaryti sąskaitą kitame banke ir toliau tęsti nusikalstamą veiklą.
Lietuvos bankų asociacijos nariai dar bene prieš 5 metus atkreipė į tai dėmesį, siūlydami papildyti Bankų įstatymą, įtvirtinant galimybę bankams keistis informacija apie asmenis, kurie dalyvauja neteisėtoje sukčiavimo veikloje. Tokiu būdu būtų žengtas reikšmingas žingsnis, siekiant užkardyti tokius sukčiavimo atvejus ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu.