Investiciniai fondai ir investicinės bendrovės
Šiuo metu Lietuvoje veikiantys investiciniai fondai ir investicinės bendrovės (kolektyvinio investavimo subjektai ar KIS) yra keturių rūšių:
1) Europos Sąjungos mastu vieningai reglamentuojami, neprofesionaliems investuotojams skirti suderintieji KIS;
2) neprofesionaliems investuotojams skirti Lietuvos įstatymais reguliuojami specialieji KIS (pavyzdžiui, nekilnojamojo turto fondai);
3) daugiau investuojantiems ir patirties turintiems, t. y. informuotiesiems, investuotojams skirti KIS, veikiantys Lietuvos nacionalinės teisės pagrindu;
4) pagal Europos Sąjungos mastu suderintą reglamentavimą veikiantys KIS, skirti tiek profesionaliems, tiek ir neprofesionaliems investuotojams, nuo šių metų vasario vadinami alternatyviaisiais kolektyvinio investavimo subjektais.
Investiciniai fondai bei investicinės bendrovės, kurie veikia pagal Europos Sąjungos mastu suderintą reglamentavimą turi galimybę pasinaudoti vadinamuoju europiniu pasu – be didesnių kliūčių platinti savo vienetus ar akcijas investuotojams kitose Europos Sąjungos valstybėse.
Iki 8 mln. eurų prospektas nereikalingas
Liepos 21 d. įsigaliojusios teisės aktų nuostatos atspindi iniciatyvą skatinti kapitalo rinkų aktyvumą, paskatinti daugiau emitentų siūlyti savo vertybinius popierius viešai ar per biržas, tiesiant trumpesnius tiltus tarp investuotojų ir verslo, kuriam reikalingi finansiniai ištekliai.
Tuo tikslu yra mažinama reguliacinė našta, tenkanti viešai vienetus ar akcijas platinantiems investiciniams fondams ir investicinėms bendrovėms, taip pat tiems, kurie planuoja prekiauti savo vienetais ar akcijomis per vertybinių popierių biržas. Kol taip platinamų vienetų ar akcijų vertė nesiekia 8 milijonų eurų, skaičiuojant per 12 mėnesių laikotarpį, valdymo įmonei netaikoma pareiga rengti prospektą pagal naująjį reglamentą.
Pagal naująją tvarką, emitentai, viešai leidžiantys nuo 1 iki 8 milijonų eurų dydžio emisijas, turės pagal Lietuvos banko patvirtintus reikalavimus rengti informacinį dokumentą. Ši pareiga nebus taikoma investiciniams fondams ir investicinėms bendrovėms, kurios pagal jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus jau bus pasirengusios dokumentą, kuris irgi vadinamas prospektu, bet yra trumpesnis ir paprastesnis dokumentas nei tas, kurio reikalauja Prospekto reglamentas.
Supaprastinti reikalavimai
Prospekto reglamentas taip pat supaprastina informacijos atskleidimo reikalavimus investiciniams fondams ir investicinėms bendrovėms, kurie reguliariai leidžia viešai platinamus vienetus ar akcijas ar įtraukia juos į prekybą biržoje. Tokie subjektai savo pasirinkimu gali kasmet rengti siauresnės apimties dokumentą, vadinamą universaliu registracijos dokumentu. Pirmus dvejus metus tokį dokumentą tvirtina Lietuvos bankas, po to jį jau galima teikti iš karto, be atskiro tvirtinimo. Tokiam subjektui vėliau leidžiant naują vienetų ar akcijų emisiją, Lietuvos bankas prospektą tvirtins per dvigubai trumpesnį – penkių darbo dienų terminą.
Aktualu ne visiems
Svarbu atkreipti dėmesį, kad naujieji Prospekto reglamento reikalavimai bus taikomi tik uždarojo tipo investiciniams fondams ir investicinėms bendrovėms. Tai tokie subjektai, kurių vienetai nėra išperkami bet kada investuotojui pareikalavus, bet yra laikomi fiksuotą laiko tarpą, po kurio yra išperkami iš visų investuotojų.
Uždarojo tipo subjektai išleidžia ribotą vienetų ar akcijų skaičių, todėl jų kaina nėra pririšta prie fondo ar bendrovės turimo turto vertės, bet rinkoje svyruoja priklausomai nuo paklausos ir kitų faktorių. Tuo šie vertybiniai popieriai panašūs į komercinių įmonių leidžiamus, todėl jiems nustatomos panašios apsaugos.