Galiojantis teisinis reguliavimas
Šiuo metu galiojantis NKVVD įstatymas apibrėžia atvejus, kada verslininkų vykdoma komercinė veikla laikytina klaidinančiais veiksmais vartotojų atžvilgiu. Tai yra:
- apgaulingos informacijos, kuri nors yra ir faktiškai tiksli, tačiau dėl vieno arba kelių elementų (pvz., produkto pobūdžio, pagrindinių produkto savybių, kainos, produkto priežiūros ir kt.) nutylėjimo, neatskleidimo, apgauna arba gali apgauti vidutinį vartotoją, pateikimas;
- komercinė veikla, kuri skatina arba gali paskatinti vidutinį vartotoją priimti sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs, jei visapusiška informacija jam būtų tinkamai atskleista, paaiškinta ir pan.;
- nesąžininga produkto rinkodara, įskaitant lyginamąją reklamą, kurioje produktas painiojamas su kitais produktais, prekių ženklais, kitų verslininkų pavadinimais ar kitais skiriamuosius požymius turinčiais žymenimis;
- verslininko įsipareigojimų, nustatytų specialiuose elgesio kodeksuose nesilaikymas, kai jis yra saistomas tokių pareigų.
„Omnibus“ direktyva papildys galiojančiame NKVVD įstatyme įtvirtintą nesąžiningos komercinės veiklos sąrašą nauja veika, kuria bus laikytina „bet kokia prekyba preke vienoje valstybėje narėje kaip tapačia tokiai pačiai kitose valstybėse narėse parduodamai prekei, nors tos prekės sudėtis ar savybės reikšmingai skiriasi, nebent tai būtų pateisinama teisėtomis ir objektyviomis priežastimis“.
Nuo 2022 m. gegužės 28 d. „dvejopos” kokybės produkto pateikimas rinkai bus laikomas naujos rūšies nesąžininga komercine veikla visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, įskaitant Lietuvą.
Kodėl „dvejopos“ kokybės reglamentavimo nebuvo iki 2022 m.?
Iki „Omnibus“ direktyvos oficialaus paskelbimo 2019 m. ES teisyne nebuvo nuostatos, draudžiančios gaminti, importuoti iš trečiosios šalies, platinti ir parduoti tapačiu prekės ženklu pažymėtą prekę, laikomą identiška kitose ES valstybėje siūlomam produktui, kai iš esmės tos prekės nežymiai ar reikšmingai, tačiau nepagrįstai skyrėsi savo sudėtimi ar savybėmis. Tokie veiksmai nebuvo įteisinti kaip vartotojus klaidinanti praktika. Be to, ES mastu net nebuvo aiškiai apibrėžtos „kokybės“ sąvokos. Gamintojai, platintojai, rinkos priežiūros institucijos, vartotojai žinojo savo teises ir atsakomybes, kiek jos susiję su maisto „sauga“, „saugiu gaminiu“, „saugiu produktu“, saugos reikalavimus atitinkančių produktų teikimu rinkai ir pan., tačiau „kokybės“ sąvoka ir jos teisinė apibrėžtis ES lygmeniu net nebuvo išplėtota, jos turinys skirtingai interpretuotas daugumoje ES valstybių. Daugiau nei 20 metų galiojančiame Lietuvos Respublikos maisto įstatyme maisto „kokybės“ teisinė apibrėžtis buvo suformuluota, tačiau to nepakako, kad verslas ir rinkos priežiūros institucijos imtųsi iš esmės spręsti ES mastu egzistuojančią produktų „dvejopos“ kokybės problemą.
„Dvejopos“ kokybės problema ir kiek pagrįstos Europos vartotojų baimės
Dar 2019 m. Europos Komisija paskelbė savo mokslo ir žinių tarnybos – Jungtinio tyrimų centro atlikto tyrimo, kuriuo įvertinti ES maisto produktų sudėties skirtumai, rezultatus. Tyrimas buvo vykdytas 19 ES valstybių narių (įsk. Lietuvą). Tyrimo metu naudojant vienodą metodiką buvo įvertinta 128 skirtingų maisto produktų (1 380 mėginių), siekiant išsiaiškinti, ar tapačiomis arba panašiomis pakuotėmis, parduodamų maisto produktų sudėtis arba savybės skiriasi nuo tų pačių produktų, parduodamų kitose ES valstybėse narėse. Buvo nustatyta, kad tik 9 proc. palygintų produktų sudėtis skyrėsi, nors priekinė jų pakuotės dalis yra identiška; dar 22 proc. produktų, kurie parduodami kaip tapatūs produktai, sudėtis skyrėsi – jų pakuotės priekinė dalis buvo panaši, tačiau sudėtis skyrėsi; 23 proc. produktų pakuotės priekinė dalis ir sudėtis buvo tokia pati, o dar 27 proc. produktų sudėtis skirtingose ES šalyse skyrėsi, tačiau skyrėsi ir jų pakuotės priekinė dalis. Po 2019 m. atlikto „dvejopos kokybės“ prekių tyrimo, Europos Komisija priėjo prie išvados, kad ES vartotojų baimės dėl tariamos „dvejopos“ maisto produktų kokybės didele dalimi nepagrįstos, tačiau pripažino, kad atlikto tyrimo „imtis neatspindi didelės maisto produktų įvairovės ES rinkoje“.
Norėtųsi priminti, kad 2017 m. Lietuvoje vykdyto apžvalginio 33 rūšių maisto produktų sudėties tyrimo metu, rinkos priežiūros institucija nustatė, jog 23 (arba 70 proc.) iš 33 tapačiais laikytinų maisto produktų, įsigytų Vokietijoje ir Belgijoje, skyrėsi ne tik savo sudėtimi, bet ir skoniu, spalva ar konsistencija. 2018 m. Lietuvoje atlikto 14 ne maisto prekių (kosmetikos priemonių, valiklių, ploviklių) apžvalginio tyrimo metu buvo konstatuota, kad savo sudėtimi ar kitomis savybėmis neišsiskyrė nei vienas produktas, t. y., „dvejopos“ kokybės neatitikčių ne maisto prekių srityje nebuvo nustatyta.
Antruoju etapu, 2021 m. Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centras informavo apie 20 ES vartotojams gerai žinomų prekių ženklų maisto produktų atliktus juslinius tyrimus, kuriais siekta įvertinti, kaip atskirų ES valstybių vartotojai atpažįsta produktų sudėties skirtumus. Rezultatai parodė, kad jusliniai skirtumai yra akivaizdžiai pastebimi produktuose, kurių sudėtis reikšmingai skiriasi. Pavyzdžiui, reikšmingi cukraus kiekio skirtumai pusryčių dribsniuose galėjo turėti įtakos bendram produkto saldumui. Tais atvejais, kai produktų skirtumai buvo nedideli, pavyzdžiui, nežymūs riebalų kiekio svyravimai bulvių traškučiuose, tyrėjai net negalėjo jų atpažinti. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad 10 maisto produktų (50 proc.) turėjo juslinių savybių skirtumų, nustatyta 10 tapačiais laikytų produktų sudėties neatitiktis. Šis tyrimas iš dalies patvirtino prielaidą, kad kai kuriose Rytų Europos šalyse to paties maisto gamintojo pateikiamos rinkai prekės gali būti skirtingos sudėties, savybių, t. y. „dvejopos“ kokybės produktai.
Atvejai, nelaikomi „dvejopa“ prekių kokybe. Taikymo išimtys
„Omnibus“ direktyva vartotoją klaidinančiais veiksmais įvardina bet kokį pateikimą rinkai prekės vienoje valstybėje narėje kaip tapačios tokiai pačiai kitose valstybėse narėse parduodamai prekei, nors tos prekės sudėtis ar savybės reikšmingai skiriasi. Išimtys bus taikomos tik tais atvejais, kai galimi „dvejopi kokybės standartai“ verslo bus aiškiai pagrįsti tam tikromis teisėtomis ir objektyviomis priežastimis. „Omnibus“ direktyvos preambulės aiškinamajame tekste pateikiama galimų teisėtų ir objektyvių faktorių pavyzdžių. Išimtys galėtų būti taikomos: dėl galiojančių nacionalinių taisyklių, jei konkrečioje ES valstybėje būtų priimtas specialusis įstatymas dėl cukraus kiekio mažinimo produktuose, dėl sezoninio produktų trūkumo, dėl savanoriškų strategijų, siekiant didinti galimybes maitintis sveikai ir maistingai. Komercinės veiklos subjekto teisė skirtingose geografinėse rinkose siūlyti tuos pačius produktus skirtingo svorio ar tūrio pakuotėse būtų laikoma teisėta ir objektyvi priežastis nukrypti nuo „dvejopos“ kokybės draudimo. Visais atvejais apie tai reikės informuoti vartotojus.
Produktų „identiškumas“ ir reikšmingi skirtumai
Dėl „Omnibus“ direktyvoje nustatytos „dvejopos kokybės“ apibrėžties ir reguliavimo abstraktumo jau dabar gali kilti nemažai klausimų. Visų pirma, neaišku, ar praktikoje klaidinančiais veiksmais bus laikoma tuo pačiu prekės ženklu ir vienoda pakuote paženklintų keliose ES valstybėse parduodamų tapačių prekių, kurių tik tam tikra savybė ar sudedamoji dalis yra nevisiškai identiška, pateikimas rinkai. Kaip bus vertinamas tapačių prekių kokybės skirtumų reikšmingumas? T. y., kokia apimtimi prekės receptūra, sudedamosios dalys, galutiniame produkte esančios maistinės medžiagos turi būti identiškos (visiškai tapačios)? Nei „Omnibus“ direktyvoje, nei šią direktyvą įgyvendinančiame NKVVD įstatymo projekte ar jo aiškinamajame rašte nėra detalizuojama, kada prekių „identiškumo“ laipsnis bus laikomas pakankamu ir, kokiais atvejais tapačių prekių sudėties arba savybių skirtumai bus laikomi pakankamai „reikšmingais“. Minėtų 2019 m. ir 2021 m. Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro vykdytų tyrimų metu buvo aptariamas tapačių prekių „identiškumo“ kriterijus. Atitinkamai, identiška kitai tokiai pačiai kitoje ES valstybėse parduodamai prekei buvo laikoma prekė, kurios priekinės pakuotės (ang. „front of pack“) dalyje naudojami motyvas, spalvos, logotipai, šriftas, paveiksliukai, vizualinis išdėstymas atrodo lygiai taip pat, kaip ir lyginamos referencinės prekės. Svarbus faktorius – vartotojo gebėjimas be pastangų šiuos skiriamuosius požymius identifikuoti.
Antra, ar Lietuvoje nesąžininga komercine veikla („dvejopos kokybės“ veiksmais) bus laikomi atvejai, kai to paties gamintojo prekės ženklu pažymėtų tapačių prekių, kuriomis prekiaujama keliose ES valstybėse, priekinės etiketės ženklinimo informacijoje bus įvardinta papildoma informacija vartotojui, kad produkto konkreti sudedamoji dalis ar maistinė medžiaga, jos kiekis skiriasi nuo tapačių produktų, kurie parduodami su tuo pačiu prekės ženklu kitose ES valstybėse. Pavyzdžiui, ženklinimo etiketėje būtų indikuojama vartotojui, kad produkte yra mažiau druskos arba produktas, pritaikytas tam tikroje geografinėje rinkoje vartotojų mėgstamam skoniui bei skirtas X valstybės rinkai, todėl to produkto sudėtis gali būti ne visiškai identiška, kaip tapataus produkto, esančio kitos ES valstybės rinkoje. „Omnibus“ direktyvos preambulės aiškinamajame tekste nurodoma, kad „<...> prekiautojams turėtų būti suteikta galimybė teikti informaciją įvairiais būdais, leidžiančiais vartotojams susipažinti su reikiama informacija. Prekiautojai paprastai turėtų teikti pirmenybę informacijos pateikimo ant prekių etiketės alternatyvoms“. Esminis momentas, ar vartotojas priimtų sprendimą įsigyti prekę, žinodamas, kad įsigyjamos prekės sudedamosios dalys, savybės ar maistinių medžiagų kiekis yra kitoks, nei kitoje ES valstybėje parduodamos tapačios prekės.
Atsakomybė už „dvejopą“ kokybę: gamintojui, importuotojui, platintojui, mažmeninės prekybos įmonei?
Analizuojant perkeliamas „Omnibus“ direktyvos nuostatas į NKVVD įstatymą, keltinas klausimas ir dėl atsakomybės už „dvejopos“ kokybės prekės pateikimą rinkai taikymo. Atsakingu asmeniu už tokios nesąžiningos komercinės veiklos padarymą būtų „dvejopos“ kokybės prekę į Lietuvos rinką pateikęs asmuo: prekės gamintojas, prekę į ES rinką iš trečiosios šalies importavęs asmuo, taip pat verslo subjektas, kuris užsakė pagaminti šią prekę ir ją savo vardu pateikia Lietuvos rinkai, prekės ženklinimo informacijoje aiškiai nurodydamas savo vardą, įmonės pavadinimą, prekės ženklinime naudodamas nuosavus prekės ženklus. Platintojo, kuris nėra prekės gamintojas, importuotojas arba įgaliotasis atstovas, teisinė atsakomybė „dvejopos“ prekių kokybės kontekste – tik formalaus pobūdžio, galimai susijusi su tam tikros atsekamumo dokumentacijos apie prekes išplatinimo mastą pateikimą to pareikalavus konkretų tyrimą vykdančiai rinkos priežiūros institucijai.
Tai reiškia, kad aptariamos administracinio poveikio priemonės ir baudos, nustačius plačiai paplitusį pažeidimas ar ES mastu plačiai paplitusį pažeidimą dėl „dvejopos“ kokybės būtų taikomos tik už prekę atsakingiems verslo subjektams, galintiems savo veiksmais įtakoti konkretaus produkto receptūrą, sudėtį, sudedamųjų dalių sąrašą, maistingumo deklaraciją, kokybės rodiklius, pakuotės dizainą ir ženklinimo etiketėje nurodytą privalomąją informaciją apie produktą. Tikėtina, kad platintojo kaip tiekimo grandinės tarpininko veikla neturi poveikio nei produkto saugos, nei kokybės ypatybėms.
Rizikos ir sankcijos verslui
ES valstybės, įskaitant Lietuvą, „Omnibus“ direktyva įpareigojamos nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas už nustatytus „dvejopos“ kokybės prekių pažeidimus.
Parengtame NKVVD įstatymo projekte numatyta, kad skiriant baudą bus vertinama verslininko padaryto pažeidimo pobūdis, pažeidimo trukmė, mastas, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybė, taip pat, ar padarytas pažeidimas nėra kvalifikuotinas kaip plačiai paplitęs pažeidimas ar ES mastu plačiai paplitęs pažeidimas. Tai svarbu, nes padarius plačiai paplitusį ar ES mastu plačiai paplitusį „dvejopos“ kokybės pažeidimą ir atitinkamų „dvejopos“ kokybės produktų pardavimą pripažinus nesąžininga komercine veikla, skiriamos baudos dydis siektų iki 4 proc. pažeidimą padariusio verslininko metinės apyvartos arba iki 2 mln. eurų, jei verslininkas nepateiktų informacijos apie savo metines pajamas.
Baudos dydis už plačiai paplitusį ar ES mastu plačiai paplitusį pažeidimą būtų apskaičiuojamas pagal verslo subjekto metines pajamas praėjusiais metais atitinkamoje („pažeidimo nustatymo“) ES valstybėje, pavyzdžiui, Lietuvoje, jei tokį tyrimą inicijuotų Lietuvos rinkos priežiūros institucija. Beje, NKVVD įstatymo projekte numatyta net iki 6 proc. dydžio bauda nuo verslininko metinės apyvartos už pakartotinai padarytą plačiai paplitusį ar ES mastu plačiai paplitusį nesąžiningos komercinės veiklos pažeidimą. Tokia sankcija būtų net griežtesnė, nei nustatyta „Omnibus“ direktyvoje.
Visgi, jei būtų nustatytas „dvejopos“ kokybės prekių teikimo į ne daugiau kaip dviejų ES valstybių rinką pažeidimas, kurio tyrimą inicijuotų Lietuva, atsakingam asmeniui grėstų „mažesnė“ piniginė bauda – iki 3 proc. verslininko turėtų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnė nei 100 tūkst. Eurų; už pakartotinai padarytą per vienus metus pažeidimą – iki 6 proc. verslininko metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnė negu 200 tūkst. eurų.
Nepamiršti reiktų ir to, kad tokią nesąžiningą komercinę veiklą padariusiam verslininkui grėstų ir kitos pakankamai griežtos rinkos ribojimo priemonės, pavyzdžiui, „dvejopos“ kokybės produktų išėmimas iš rinkos, nurodymas juos surinkti iš prekybos vietų, perženklinimas (jei būtų sankcionuota), kt. priemonės.
„Dvejopos“ prekių kokybės naujas reguliavimas aktualus:
• maisto ir kitų plataus vartojimo prekių gamintojams, kurių produkcija realizuojama bent kelių ES valstybių rinkoje;
• mažmeninės prekybos įmonėms, parduodančioms prekes, paženklintas joms priklausančiais (nuosavais) prekių ženklais, taip pat importuojančioms prekes iš trečiųjų šalių