Ieškant pavyzdžių ir gerųjų praktikų žvilgsniai pirmiausia, matyt, turėtų krypti į tą pasaulio vietą, kuri jau yra tapusi savotišku inovacijų sinonimu – Kalifornijos Silicio slėnį. Iš jame įsikūrusių technologijų kompanijų bei startuolių išties yra ko pasimokyti. Tai turėjo galimybę įvertinti ir „Singularity Nordic‘s Exponential Talent“ programos, kurioje šiemet atstovavau Lietuvai, dalyviai.
Silicio slėnyje veikiantys startuoliai žino, kad jų idėja gali būti labai gera, bet visada atsiras dar geresnė, todėl reikia vėl ir vėl kurti ir ieškoti galimybių atrasti kažką naujo, vertingesnio. Tad ko, kuriant inovacijas, galima pasimokyti iš startuolių ir toje pačioje ekosistemoje su jais veikiančio „Google“ inovacijų departamento?
Jei vartotojas nesupranta, kaltas blogas sprendimas
Pirmasis principas – inovacijoms visada reikia galutinio vartotojo. Tik fundamentinių teorinių mokslų profesoriai, išsikovoję finansavimą savo padaliniams, gali vykdyti tyrimus, vedami tik smalsumo. Ši trauka sužinoti padeda pagrindą visoms kada nors sukurtoms inovacijoms, tačiau tai gali užtrukti ir dešimtmečius.
Vis dėlto šiandienos pasaulio problemoms reikia gan greitų ir efektyvių sprendimų. Tad, norint sukurti kažką novatoriško, pirmiausia reikia galvoti apie galutinį kūrinio vartotoją – individą, visuomenę, verslą ar valstybę. Ir nepakanka tiesiog vienaip ar kitaip apklausti esamus vartotojus – būtina gebėti užbėgti jų poreikiams „už akių“.
Tikras inovatorius siekia suvokti, ko norės vartotojas prieš tai, kai šis noras gims. Štai legendinis Henris Fordas yra pasakęs: „Jei būčiau klausęs savo klientų, ko jiems reikia, būčiau išgirdęs – „Greitesnio arklio!“
Žinoma, atspėti kliento norą, kol jis pats apie tai nepagalvojo, įmanoma tik ypač giliai suprantant tiek jo vertinimą naudojant dabartinius tavo produktus, tiek esamus ir potencialius poreikius, tiek problemas, kurios jį kankina. Ir į visą šį miksą pažiūrėti kūrybiškai, vizionieriškai. Tai pagrindinis iššūkis. Ir jis tikrai nėra lengvas – kūrėjas visada linkęs labiau mylėti savo kūrinį nei jo vartotoją. „Vartotojas nemoka, nesupranta, ne taip daro“ – tokio požiūrio, norint kurti vertę turinčius sprendimus, būti negali.
Svečiuojantis „Google“ teko tuo įsitikinti savo akimis – visas vartotojui kilusias problemas „Google“ laiko savo problemomis. Jei vartotojas daro kažką ne taip, vadinasi, kuriant sprendimą buvo padaryta kažkas ne taip. Norint suteikti vartotojui gerą patirtį, produkto kūrėjui būtina prisiimti visą atsakomybę. Būtent sprendžiant realias vartotojo problemas ir sukuriami geriausi sprendimai.
Jei nepavyko iš pirmo karto – esate teisingame kelyje
Antrasis principas – laisvė kurti, eksperimentuoti ir klysti. Inovacijos negimsta laikantis kokios nors vienos iš anksto numatytos schemos ar formulės. Geroms idėjoms ir jų įgyvendinimui reikia erdvės laisvai mąstyti, kurti, improvizuoti ir eksperimentuoti. Dėl to vienas pirmųjų dalykų, kurį tikriausiai pastebėtumėte apsilankę „Google“ – kompanijos darbuotojų laisvė. Tai ne tik laisvė skirti 20 proc. darbo laiko netiesioginėms užduotims, bet ir darbuotojui artimiems, jį labiausiai dominantiems projektams („passion projects“) – veiklai, kuri leidžia plėsti akiratį, pažvelgti į tam tikrus dalykus iš naujų perspektyvų.
Inovacijoms palankiai atmosferai būtina ir laisvė klysti. Inovacijų kūrimas neišvengiamai susijęs su klaidomis ir tik nebijantys klysti, kartais, galbūt, ir šimtą kartų prašauti, gali sukurti tikrai inovatyvų sprendimą. Jei manai, kad sprendimą gali sukurti iš pirmo karto, vadinasi, ne iki galo suvoki sprendžiamą problemą. Dėl to svarbu priimti klaidas ir nesėkmes kaip būtiną inovacijų kūrimo sąlygą. Šiuo suvokimu panašūs daugelis inovacijų lyderių.
Tiesa, šiandien Silicio slėnis yra įgavęs brandos ir ten tarpstantys inovatoriai suvokia, kad geriausias rezultatas pasiekiamas, kai laisvė klysti ar sugriauti esamą ekosistemą ar paradigmą derinama su mintimis apie inovacijos vartotoją. „Fail fast and fail well!“ (liet. „Klysk greitai, klysk puikiai“) sakoma.
Drąsa keisti pasaulį
Galiausiai tai, kuo išsiskiria „Google“ bei kitos inovacijų lyderės, yra jų siekiai ir ambicijos kurti tokius sprendimus, kurie sukeltų proveržį, leistų pakeisti nusistovėjusias praktikas, o kompanijai atvertų eksponentinio augimo galimybes. Didžiuosius pokyčius visuomenėje – ekologijos, sveikos gyvensenos, transporto, automatizacijos ir daugelyje kitų sričių – šiandien lemia ne valstybė, o inovatyvūs verslai. Taip yra iš dalies dėl to, kad šiandienos pasaulį kankinančios problemos ar jam iškylantys iššūkiai nebegali būti apriboti vienos valstybės sienomis.
Tad kol neturime efektyviai veikiančios pasaulio „vyriausybės“, vaidmuo kurti pasaulio iššūkius sprendžiančias inovacijas tenka verslui. Dėl to didelių pokyčių siekis tokiose kompanijose kaip „Google“, „Microsoft“ ar „Facebook“ yra ir visos visuomenės progreso variklis. Ko gero, dauguma žmonių norėtų, kad jis veiktų didžiausiomis saugiomis apsukomis. Tam pasiekti inovacijų lyderiai turi nebijoti aukštai iškelti savo kartelės.
Lietuva neatsilieka
Galbūt tai ne visuomet pastebima ar garsiai apie tai šnekama, tačiau pasaulį keičiančiuose procesuose dalyvauja ir Lietuva. Dar kartą galėjau įsitikinti, kad toli gražu nesame šviesmečiais nutolę nuo Silicio slėnio.
Lietuvoje turime puikius pagrindus lazerių ir optikos technologijų, biotechnologijų bei informacinių technologijų srityse. Taip pat po truputį vis didesnį pagreitį įgauna ir „fintech“ inovacijų smagratis. Galime pasigirti išvystyta technologijų startuolių ekosistema, inovatyvius sprendimus kuriančiomis įmonėmis ir jų talentingais specialistais, o inovacijų kūrimo dvasia ir principai, kuriais vadovaujasi Silicio slėnis, mums išties artimi. Tereikia jais vadovautis drąsiau.