Technologijos atima darbus
Spartų technologijų žengimą Lietuvos rinkai šiemet prognozavo ir šalies užimtumo tarnyba. Esą didžiųjų miestų darbdaviai vis labiau ruošiasi dirbtinio intelekto, robotizavimo ir skaitmenizavimo atėjimui. Taip pat buvo kalbama apie tai, kad 2018 metais vis labiau ryškėjo kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problema.
Technologijų keliamo nedarbo grėsmės temomis kalbama jau ne vieneri metai. 2014 metų Davoso forume technologijų poveikis darbo rinkai buvo dominuojanti diskusijų tema. Tais metais Davose atlikta apklausa parodė, kad net 80 proc. respondentų mano, kad technologijos skatina nedarbą.
Panašūs įsitikinimai, lygiai kaip ir nedarbo baimė, pasauliui nėra naujiena. Jau II a. prieš Kristų imperatoriai taikė draudimus išradimams, kurie, jų manymu, pakeistų žmonių darbo jėgą. Tačiau tai nesustabdė technologinio progreso. Panašių nutikimų buvo ir XVI amžiuje. Pavyzdžiui, Elžbieta I uždraudė garsaus anglų išradėjo Williamo Lee pasiūlytą mezgimo mašinos išradimą, aiškindama, kad dėl to neteks darbo tūkstančiai mezgėjų. Panašių baimių netrūko ir XIX a. pradžioje – ne vienas įtakingas politinės ekonomijos atstovas aiškino, kad technologijos neišvengiamai sukels masinį nedarbą. Šias baimes, beje, atspindėjo ir XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios mašinų laužytojų, arba luditų, judėjimas Anglijoje.
Užimtumo lygis – didžiausias ES istorijoje
Pastaruosius keletą metų irgi padaugėjo įvairių studijų, kuriose bandoma skaičiuoti, kokią įtaką atskiroms šakoms turės automatizavimas, robotizavimas ir dirbtinis intelektas. Atkreiptinas dėmesys, kad skirtingomis metodologijomis paremti skaičiavimai mums pateikia stebėtinai skirtingas prognozes.
Panašu, kad vis dar klaidžiojame rūke. Pavyzdžiui, įvairių dabartinės automatizacijos poveikio užimtumui tyrimai prognozuoja nuo 9 proc. iki 47 proc. esamų darbo vietų užimtumo sumažėjimą. Toks rezultatų intervalas, pripažinkime, gali sukelti minčių, kad visos panašios prognozės prilygsta rašymui šakėmis ant vandens. Juolab, kad šių metų liepos mėnesį Europos Komisijos paskelbtoje apžvalgoje „Europos užimtumo ir socialinės tendencijos“ deklaruojama, kad Nuo J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos kadencijos pradžios Europoje sukurta 3,4 mln. darbo vietų: iš viso šiuo metu ES dirba 240,7 mln. žmonių ir užimtumo lygis yra didžiausias ES istorijoje.
Kita vertus, ne vienoje studijoje pabrėžiama, kad nuo naujos technologijos naudojimo pradžios iki masinio jos paplitimo, lemiančio pastebimą poveikį, turi praeiti tam tikras laiko tarpas. Tas pats nutiko kompiuterizuojantis: nuo kompiuterio išradimo prireikė ketvirčio amžiaus, kol kompiuterių verslas pasiekė vos kelis stabilius procentus rinkos. Nors masinė kompiuterizacija sunaikino kai kurias profesijas, kaip pavyzdžiui, sekretorių mašininkių ar telegrafisčių, tačiau vėliau tai tapo prielaida naujoms profesijoms atsirasti. Viena tokių yra IT programų kūrėjai, kurių poreikį ir trūkumą pastaraisiais metais ypač jaučia Lietuvos darbdaviai. Panašiai turėtų nutikti ir automatizuojantis: vienų darbo vietų neliks, tačiau bus sukurtos naujos darbo vietos, o poveikis užimtumui gali būti ne neigiamas, o teigiamas. Per kiek laiko tai nutiks, šiandien vienareikšmiško atsakymo dar neturime. Tačiau gerai žinome, kad įvairių technologijų kainos yra linkusios sparčiai mažėti. Pavyzdžiui „Boston Consulting Group“ 2015 m. apskaičiavo, kad robotų kaina 2015–2025 m. kasmet sumažės 20 proc., o jų našumas kasmet augs maždaug 5 proc.
Kovotojams prieš klimato kaitą – nauji etatai
Šiame kontekste ypač įdomi ir aktuali turėtų atrodyti Europos Komisijos paskelbta ilgalaikė tvarios, arba neutralios, ekonomikos vizija iki 2050 metų. Svarbiausias šios vizijos elementas – poveikio klimato kaitai mažinimas, atitinkantis Paryžiaus klimato kaitos susitarimą.
Šioje EK vizijoje kalbama apie ekologišką ekonomiką, kuri turės teigiamą poveikį visai darbo rinkai, apimdama įvairius darbo įgūdžių lygmenis. Kitaip sakant, ekonomika, orientuotą į „žaliąjį darbą“, sukurs darbo vietų ne vien aukštųjų technologijų specialistams, bet ir tiems, kurie tokių įgūdžių neturi ir šiandien vertinami kaip nekvalifikuota darbo jėga. Vienas įdomiausių momentų šioje vizijoje yra tai, kad ekologiška ekonomika numato darbo vietų kūrimą žiedinės ekonomikos ir atliekų tvarkymo sektoriuje.
Optimistiškai šioje vizijoje vertinamas ir elektronikos sektorius. EK numato, kad europiečiai turėtų būti skatinami energetiškai neefektyvius prietaisus keisti naujais, efektyviais (šiemet šį procesą matėme vykdant saulės jėgainių ir šildymo sistemų keitimo skatinimo programas). Vadinasi, stabdyti pažangos niekas nesiruošia, tiktai turėsime tapti žalesni nuo pat žaliavų išgavimo iki gamybos ir atliekų tvarkymo procesų. O po dešimtmečio, kaip numatoma šioje vizijoje, keletas svarbiausių veiklos sričių – maisto, variklinių transporto priemonių gamyba, statyba, elektronikos gamyba ir atliekų tvarkymas – ES turėtų sukurti papildomai 700 tūkst. darbo vietų.
Prie šios optimistinės vizijos dar pridėkime pasaulio ekspertų prognozes, kad vis labiau bus paklausūs pažintiniai, socialiniai ir emociniai įgūdžiai. Kasmet mums reikės vis daugiau sveikos gyvensenos, verslo ir lyderystės mokytojų ir patarėjų, slaugos praktikų, gyvenimo, medicinos slaugytojų. Taip pat reikės statistikos ir kompiuterinių programų kūrimo ir vystymo specialistų, informacijos saugos specialistų. Mūsų šalies Užimtumo tarnyba, beje, prognozuoja, kad ateityje darbo galimybės labiausiai augs meno ir poilsio, informacijų ir ryšio, finansinės ir draudimo paslaugų srityse. Kaip niekada iki šiol mums vis labiau reikės visko, kas palengvina gyvenimą ir bendravimą, o sykiu tausoja mūsų planetą ateinančioms kartoms.