Ši recesija bus turbūt pirmoji, kuri prasideda paslaugų sektoriuje, kuriam šiuolaikinės ekonomikos struktūroje tenka ypatingai didelis vaidmuo. Čia dirba beveik pusė pasaulio dirbančiųjų, o išsivysčiusiose šalyse dar daugiau (JAV – 79 proc., euro zonoje – 74, Lietuvoje – 68) , todėl tai labai paveiks užimtumo rodiklius, o žymiai išaugęs nedarbas mažins vartotojų perkamąją galią.
JAV ekonomisto Greg Daco teigimu, apie trys ketvirtadaliai JAV ekonominių veiklų siejasi su vartotojų išlaidomis, ir pusę iš jų gali paveikti krizė.
„Deutsche Bank AG“ vyriausioji JAV ekonomistė Torsten Slok skaičiuoja, kad maždaug 70 proc. JAV BVP kyla iš vartojimo, o tai beveik 1,2 trilijono dolerių per mėnesį.
Maždaug pusė vartojimo išlaidų išsivysčiusiose šalyse - nebūtinosios. Ankstesnių krizių pavyzdžiai rodo, kad maždaug 40–50 proc. nebūtinųjų išlaidų vartotojai atsisako. Tačiau karantino sąlygomis dalies paslaugų tiesiog neliko, todėl kritimas gali būti didesnis.
Lietuvos BVP išlaidų metodu praėjusių metų paskutinį ketvirtį siekė beveik 10 mlrd. eurų. Iš jų 7,6 mlrd. sudarė namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos. Šiandien sunku įvertinti, kiek Lietuvoje kris vartojimas, bet 25 proc. praradimas reikštų maždaug 2 mlrd. eurų per ketvirtį vien šioje BVP dalyje. Bendras BVP kritimas per tris mėnesius būtų apie 20 proc.
Ekonomistas R. Kuodis pagal elektros suvartojimo pokyčius sprendžia, kad Lietuvos sukuriamas BVP per pastarąsias savaites krito apie 10 proc. Manytina, kad realus kritimas bus didesnis. Pirmiausia karantino paveikto paslaugų sektoriaus suvartojama elektros energijos dalis yra mažesnė nei pramonės, o indėlis į BVP didesnis. Karantino sąlygomis gyventojai taip pat turėtų suvartoti daugiau elektros nei įprastai savo buitiniams poreikiams, tai šiek tiek atsveria sumažėjimą kitose srityse.
Prognozuojama, kad Kinijos BVP šių metų pirmąjį ketvirtį kris 10 proc., tačiau šiuo metu Europa patiria didesnį COVID-19 smūgį nei Kinija, todėl ekonominės pasekmės, tikėtina, taip pat bus skaudesnės. Atsigavimo laikotarpis greičiausiai užsitęs – net ir pasibaigus karantinui dalis verslų nebeatsigaus, ir skatinimo poreikis išliks.
Lietuvos 5 mlrd. skatinimo paketas sudarytų daugiau nei 10 proc. BVP. JAV 2 trilijono dolerių paketas siekia 10 proc. BVP, Didžioji Britanija planuoja skolinti verslui 300 mlrd. svarų arba apie 15 proc. BVP vertės, o Vokietijos 1,1 trilijono eurų planas sudarytų apie 30 proc. šalies BVP.
Tačiau net ir šie skaičiai kol kas tik popieriuje. Siūlomos priemonės pasiskirstys per kur kas ilgesnį laikotarpį nei vienas metų ketvirtis. Dalis iniciatyvų gali nepasiekti savo tikslų arba nebus galimybių išnaudoti visus faktiškai numatytus pinigus dėl administracinių kliūčių. Reikia įvertinti, kad dalis numatytų pinigų yra tiesiog perskirstymas iš vienų sričių į kitas, t.y. į ekonomiką jie turėjo ateiti tiesiog kitu būdu, ir kažkas jų nebegaus, atitinkamai nesukurs pridėtinės vertės.
Dabartinis Vyriausybės siūlomas planas, jei startuos tinkamai, yra pajėgus palaikyti Lietuvos ekonomiką kelis mėnesius, tačiau, griežtinant karantiną ir jam užsitęsus ilgiau, tiesiog bus nebepakankamas. Belieka tikėti, kad tokių griežtų karantino sąlygų nereikės labai ilgai.