„The Economist“, aptardamas Višegrado šalių augimo tendencijas, primena, kad jos pajus Vokietijos ekonomikos lėtėjimo pasekmes, tai paveiks eksportuojančias įmones, tikėtina, sulėtės Vokietijos užsienio investicijų tempas ir, galiausiai, užsienyje dirbantys lenkai, vengrai ar
ekai sumažins pinigų perlaidas į gimtąsias šalis. Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama taip pat sumažės. Be to, sunku atsilaikyti konkurencijoje dėl darbo jėgos – jos kaina pakilo, atvykstančiųjų trečiųjų šalių piliečių srautas negali patenkinti pramonės poreikių, o priemonės gimstamumui skatinti dar neduoda trokštamų rezultatų.
Visi šie veiksniai daugiau ar mažiau yra aktualūs ir Lietuvai.
Mes pasiekėme vidutinių pajamų lygį ir esame kryžkelėje rinkdamiesi ateitį. Laikas, kai buvo galima augti kopijuojant stipresnius, baigia išsekti. Tačiau mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityse Lietuva kol kas nežiba, o tai gali pakišti koją siekiant tvarios ekonominės plėtros ateityje.
Išlaidos MTEP, palyginti su BVP, 2014 – 2018 metais svyravo ties 1 proc. (2014 – 1,04 proc., o 2018 – 0,88 proc.) ir nelabai artėja prie ES vidurkio (2 proc.), kuris taip pat yra kuklus pasauliniu mastu ar net žiūrint į atskiras ES šalis (Švedijoje 3,33 proc., JAV – 2,78 proc.).
Skaičiuojant MTEP išlaidas vienam gyventojui, Lietuvos rodiklis (280 JAV dolerių) yra panašaus lygio kaip Lenkijos (300 JAV dolerių), Slovakijos (278 JAV doleriai), bet atsilieka nuo Čekijos (649 JAV doleriai) ar Estijos (422 JAV doleriai). Lyderiaujančių šalių skaičiai yra didesni keliais kartais: JAV – 1674 JAV doleriai, Izraelio – 1833 JAV doleriai), Austrijos – 1669 JAV doleriai.
Žvelgiant dar giliau, kelia nerimą tai, kad išlaidos MTEP nuo 2014 iki 2018 m. pakito vos 20 mln. eurų – nuo 376 iki 396 mln., ir jau akivaizdu, kad tik stebuklas galėtų padėti Lietuvai pasiekti užsibrėžtą beveik 2 procentų rodiklį 2020 metais. Žinoma, Europos 2020 strategijoje numatytų rodiklių nepasieks ir pati ES, bet svarbu atsakyti ir į klausimą, ar mes bent judam reikiama linkme.
2017 m. parengta Valstybės kontrolės ataskaita „Valstybės investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą siekiant inovacijų augimo“, atrodo, nėra svarbiausias dokumentas ministerijoms. Iš 8 teiktų rekomendacijų tik viena buvo įgyvendinta laiku, vienos įgyvendinimo terminas dar nepasibaigęs, o dar viena tapo nebeaktuali. Likusias įgyvendinti vėluota arba vis dar vėluojama.
Pasauliniu mastu didžiausias išlaidas MTEP skiria didžiosios kompanijos, jų padalinių pritraukimas gali tapti atspirties tašku Lietuvai, bet reikia nepamiršti ir smulkiųjų.
Valstybės kontrolė tuomet pažymėjo, kad reikia stiprinti rizikos kapitalo rinką, kuri didina kapitalo prieinamumą įmonėms, dirbančioms su inovacijomis. Valstybė yra numačiusi veiksmus šioje srityje, tačiau ir keliolikos ar net keliasdešimties milijonų situacijai pakeisti gali būti mažoka. Izraelis, turintis maždaug tris kartus daugiau gyventojų nei Lietuva, 2018 metais pritraukė 6,47 mlrd. JAV dolerių į savo kompanijas iš rizikos kapitalo fondų. Didžioji šio kapitalo dalis atėjo iš užsienio.
Kuriant ateities strategijas šie skaičiai yra labai svarbūs. Šalys, investuojančios į inovacijas, gali tikėtis aukštesnio pragyvenimo lygio ateityje. Šiandieninė Lietuvos ekonomika vis dar remiasi ateities augimo lūkesčiais, tačiau tam, kad augimas tęstųsi, o patys neįstrigtume vidutinių pajamų spąstuose, reikalingas proveržis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityse.