Duomenų atvėrimo nauda pasiskirsto per įvairius lygmenis. Visuomenė gauna naujas paslaugas, kurios be prieigos prie duomenų būtų mažiau funkcionalios arba net neįmanomos, nes verslas, pasinaudodamas prieiga, kuria naujus produktus ir pridėtinę vertę. Valdžios sektorius, atverdamas duomenis, gali užtikrinti didesnį skaidrumą bei mažinti administracinę naštą.
Ir visa tai gimsta iš duomenų, kurie jau yra surinkti viešajam sektoriui atliekant jiems pavestas funkcijas, o jų atvėrimo kaina yra nykstamai maža.
Pasauliniu mastu viešasis ir privatus sektorius sukaupia milžiniškus kiekius duomenų, tačiau tik dalis jų yra atviri. Ir nors atviri duomenys politikų lūpomis įvardinami kaip XXI amžiaus nafta, tačiau, atrodo, šis telkinys vis dar glūdi per giliai, kad būtų pasiektas.
2019 m. duomenimis, Lietuva pagal atvirų duomenų užbaigtumą atsiliko nuo ES vidurkio. Užbaigtumo lygis vertinamas pagal keturis aspektus: politika, portalas, poveikis ir kokybė. Būtent pastarojoje kategorijoje Lietuva atrodė silpniausiai.
2016 m. Valstybės kontrolė atliko auditą viešojo sektoriaus duomenų atvėrimo srityje, tačiau dalis pateiktų rekomendacijų neįgyvendinta iki šiol.
Galimybės ir poreikis atverti duomenis yra. Registrų centras praėjusiais metais atvėrė duomenų rinkinius iš Nekilnojamojo turto registro, bet verslas nori daugiau. Didesnio kokybinio šuolio galime laukti šiemet. Birželio mėnesį pilnu funkcionalumu turi pradėti veikti atvirų duomenų portalas, tapsiantis vienu prieigos tašku prie visų Lietuvoje atvertų duomenų rinkinių ir suteiksiantis technologines priemones atvirų duomenų tiekėjams parengti ir publikuoti atvertų duomenų rinkinių metaduomenis.
Europos Sąjungos teisė taip pat verčia pasitempti. Ne vėliau kaip nuo 2021 m. liepos 17 d. valstybės narės turės užtikrinti, kad būtų laikomasi direktyvos dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo. Direktyva nustato būtiniausias taisykles, reglamentuojančias esamų dokumentų, kuriais disponuoja valstybių narių viešojo sektoriaus institucijos ir esamų dokumentų, kuriais disponuoja tam tikros viešosios įmonės, pakartotinį naudojimą.
Skaičiavimai rodo, kad atvirų duomenų rinkos dydis ES 2020 m. bus 174,2 milijardo eurų. 12 proc. visos duomenų ekonomikos vertės yra sukuriama tiesiogiai iš atvirųjų duomenų. Valstybės kontrolė audito ataskaitoje nurodė, kad Lietuvoje prieinami ir aktyviai naudojami atviri duomenys sukurtų naudos, lygios beveik 2 proc. BVP.
Viešasis sektorius yra tik vienas duomenų šaltinis. Privačios kompanijos taip pat turi sukaupusios reikšmingus duomenų kiekius, tačiau jų atvėrimo perspektyvos miglotos. Dalis kompanijų, pvz., „Facebook“, ‚Alphabet“, sukauptus duomenis tiesiogiai naudoja pajamoms generuoti, todėl galima tikėtis nebent labai riboto duomenų atvėrimo ypatingais atvejais. Bet yra ir kitą kelią besirenkančių kompanijų – „Microsoft“ žada iki 2022 metų sukurti 20 duomenų dalinimosi grupių, kurioms pateiks ir dalį savo turimos informacijos.
Lietuvai atvirų duomenų srityje tenka besivejančios šalies vaidmuo. Pirmiausia turime kuo ryžtingiau atverti viešojo sektoriaus turimus duomenis, tačiau negalime sustoti ties tipiniais ES direktyvos dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo reikalavimais, nes tai tik minimumas, kuris leistų pasiekti ES vidurkį.
Atvirų duomenų išnaudojimas galėtų tapti ir kriterijumi skirstant ES struktūrinę paramą. Tačiau vien pats duomenų atvėrimas negali užtikrinti jų efektyvaus panaudojimo, juo labiau kad kartais viešasis sektorius tiesiog nėra atvėręs tų duomenų rinkinių, kurie būtų reikalingi konkrečiam projektui. Turime skatinti verslo organizacijas jungti prie atvirų duomenų iniciatyvų tiek atveriant savo duomenis, tiek išnaudojant jau atvertus viešojo sektoriaus.
Skatinamųjų elementų atsiradimas paskatintų verslą ne tik atidžiau dairytis išnaudojimo galimybių, tačiau ir kreiptis dėl naujų duomenų atvėrimo, o sukurti produktai leistų įsitvirtinti ypač konkurencingoje ir dinamiškoje rinkoje.
Šiuo metu duomenys koncentruojasi didžiųjų kompanijų rankose, jie naudojami įvairiems poreikiams, tarp jų ir dirbtinio intelekto sprendimams kurti, bet tuo pačiu stiprėja ir duomenų atskirtis. PwC prognozuoja, kad 70 proc. ekonominės vertės, sukuriamos dirbtinio intelekto sprendimų, atiteks dviem valstybėms – JAV ir Kinijai.
Lietuvai būtų naivu tikėtis pavyti supervalstybes, bet, sukūrę tinkamą atvirų duomenų ekosistemą, galime prognozes pagerinti.