Šiam energijos šaltiniui prognozuojamos labai palankios perspektyvos, o Lietuva turi puikias galimybes jį plėtoti. Lietuvos Respublikos Seimas po pateikimo pritarė ir pradeda svarstyti Energetikos ministerijos parengtus įstatymų pakeitimo projektus, kuriais remiantis būtų sukurtos sąlygos vėjo energetikos plėtrai Baltijos jūroje. Numatoma, kad pirmasis jūrinio vėjo aukcionas galėtų vykti jau 2023 m.
Įstatyme siūloma įtvirtinti paramos modelį vėjo energetikai jūroje ir jo nustatymo principus. Kaip ir kitose ES šalyse, siūloma nustatyti, kad vėjo energetikos plėtra būtų finansuojama, taikant elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių pirkimo-pardavimo kainos modelį. Projekte įtvirtintos skaidrios ir visiems rinkos dalyviams vienodos konkurso sąlygos.
Atsižvelgiant į didžiausią jūrinio vėjo energetikos patirtį turinčių šalių – Nyderlandų, Danijos, Vokietijos – praktiką, numatoma, kad už perdavimo tinklų įrengimą, prijungiant jūrinėje dalyje esančias elektrines, atsakomybė būtų suteikiama elektros perdavimo sistemos operatoriui. 700 MW vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje užtikrins iki 25 proc. metinio Lietuvos elektros energijos poreikio ir sumažins elektros energijos importą.
Lietuvos energetikos agentūra jau pradėjo reikalingus parengiamuosius darbus – specialiojo plano rengimą, strateginių pasekmių aplinkai vertinimą, vėjo matavimą, dugno tyrimus ir poveikio aplinkai vertinimą. Visi šie parengiamieji darbai bus baigti iki įstatymo projekte numatytos aukciono datos.
Jūrinio vėjo energetikos plėtra numatyta įgyvendinant Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje ir Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nustatytus atsinaujinančios energetikos tikslus. Jūrinio vėjo energetika ne tik padės pasiekti šiuos atsinaujinančios energetikos dalies elektros energijos gamybos didinimo tikslus, tačiau taip pat dėl jūrinio vėjo specifikos padės šiuos tikslus įgyvendinti efektyviai. Seimui pritarus šiems projektams, reguliacinė aplinka taip pat turės būti suderinta su Europos Komisija dėl atitikimo valstybės pagalbos reikalavimams.
Lietuvos energetikos kryptis atitinka bendrus europinius ir regiono tikslus. 2020 rugsėjo 30 d. Ščecine, Lenkijoje pasirašyta bendra ketinimų deklaracija dėl bendradarbiavimo jūrinio vėjo Baltijos jūroje plėtros srityje. Deklaraciją pasirašė Europos Komisija ir aštuonios šalys: Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Danija, Švedija, Suomija ir Vokietija.
Deklaraciją pasirašiusios šalys sutarė siekti sklandaus bendradarbiavimo, didinant jūrinio vėjo elektros energijos gamybos pajėgumus ir gerinant perdavimo sistemos infrastruktūrą Baltijos jūroje, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti tvarią, aplinkai draugišką, konkurencingą ir ekonomiškai efektyviausią jūrinio vėjo plėtrą.
Bus siekiama stiprinti politinę, ekonominę ir technologinę regiono integraciją per intensyvesnį bendrą darbą jūrinio vėjo srityje. Taip pat visos pusės sutarė, kad Baltijos jūroje turi būti plėtojami komerciškai perspektyvūs jūrinio vėjo projektai. Susitarime teigiama, kad šalys sieks bendradarbiauti užtikrinant, kad investuotojams į jūrinį vėją būtų sudarytos vienodos konkurencinės sąlygos ir prieiga prie rinkos.
Valstybės taip pat sutarė skatinti perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimą, planuojant jūrinio vėjo projektų infrastruktūrą tiek jūroje, tiek, esant poreikiui, sausumoje. Tai prisidėtų prie saugesnės ir ekonomiškai labiau pagrįstos jūrinio vėjo integracijos.
Bendradarbiavimui jūrinio vėjo srityje bus naudojamas Baltijos energijos rinkos jungčių plano formatas. Šiame formate bus sukurta darbo grupė, kuri turėtų pradėti darbą kiek įmanoma greičiau.
Jūrinio vėjo plėtra tampa ypač svarbi ES, siekiant klimato neutralumo tikslų 2050 m. Kaip numatyta Paryžiaus susitarime, Europos Žaliajame susitarime, nacionaliniuose energetikos ir klimato kaitos planuose, elektros energijos gamybos iš jūrinio vėjo augimas ateinančiais dešimtmečiais bus išties didelis. Planuojama, kad iki 2050 m. ES jūrinio vėjo projektų instaliuota galia išaugs mažiausiai 20 kartų ir pasieks 12 GW. Vien Baltijos jūroje vėjo potencialas siekia 93 GW.
Akivaizdu, kad aktualios žaliosios energetikos vystymosi tendencijos svarbios vėjo jėgainių jūroje plėtotojams ir investuotojams, kurie turėtų įtraukti Lietuvą ir Baltijos regioną į savo investicinius planus.