Austėjos verslas, dėl kurio pinigų kilo šis apgailėtinas skandalas, buvo pastatytas ne per aštuonerius ar dešimtį metų, o per gerus dvidešimt. Mažai kas pamena, bet dar prieš gerus penkiolika metų Austėja jau buvo ryškiausia Lietuvos edukacijos žvaigždė ir ekspertė, į kurios blogą patarimų, žinių ir užkeikimų eidavo pusė Lietuvos. Mes iki šiol neturime geresnio edukacijos specialisto, nes tiesiog niekas Lietuvoje tiek ta edukacija nesidomi ir tiek knygų apie ją neskaito. Austėjos verslo sėkmės pagrindas yra jos žinios ir jos autoritetas, kurį jį sąžiningai užsidirbo per daugelį metų – didžiąja dalį tų metų dirbdama nemokamai.
Turint omeny įdėtų pastangų apimtis, titaninį šviečiamąjį darbą, ir tiesiog tūkstančius valandų darbo, tie pinigėliai už dvidešimties metų darbą yra gan graudūs. Man juokinga, kai Austėją vadina kapitaliste – kapitalistams, ypač man, Austėja varo aklą įsiūtį. Aš nežinau kito verslininko, kuris turėtų atsainesnį požiūrį į pelningumą, efektyvumą, finansų valdymą. Aš su siaubu nusisuku matydamas, kaip žemai Austėjos prioritetų sąraše yra pinigai, ir kaip ji turi sukaupti visas valios pastangas, kad pakalbėti apie excelį. Iš esmės, gerai ją pažinodamas, galiu atsakingai pasakyti - jai viskas su jos verslu patinka, išskyrus tai, kad tai verslas, o ne koks non-profitas, finansuojamas iš grantų ir fondų. Va tada tai ji atsigautų ir nereikėtų apie tuos pinigus kalbėti.
Austėjos verslai nei efektyvūs, nei maksimaliai pelningi. Mano manymu (ką kiekviena proga pasakau jai) – kaina yra per maža, atlyginimai - per dideli, prisamdytas gyvas velnias žmonių nemokamoms paslaugoms (visokie logopedai, psichologai, mentoriai, baseinai, ko ten tik nėra).
Nepaisant visų Austėjos pastangų, tas verslas kažkodėl yra pelningas. Pelningas jis yra todėl, kad Austėja padarė pasaulinio lygio produktą už ketvirtį kainos – įperkamą lietuviams, ir to nevertinantiems. Jei nebūtų Austėjos, mes dar penkiasdešimt metų lauktumėm iš vis kokios nors tokio lygio švietimo įstaigos – privačios ar valstybinės. Svarbu ir tai, kad Austėja neužėmė didelės privačios edukacijos rinkos dalies – ji ją iš esmės sukūrė, nes buvo pirmoji ir yra vienintelė Lietuvoje, kuri actually supranta, ką ir kaip su mokykla reikia daryti, ir moka tai paaiškinti.
Austėja moka gerokai didesnius atlyginimus, nei turėtų, ir mane tai visada siutino. Kompanijos kaip „Hay Group“ ir egzistuoja tam, kad tu žinotum, kiek kokios industrijos pozicija kainuoja rinkoje, ir nepermokėtumei. Ne, Austėja nevaldo atlyginimų pagal geriausias metodikas, moka per daug, žino tai, ir dar tuo didžiuojasi.
Jei ji spjautų ir parduotų savo verslą kokiam fondui, tas fondas per gerus metus padidintų pelningumą mažiausiai 50 procentų, jei ne daugiau. Koks fondas, kebabinės savininkas ten padidintų pelningumą daug nepersistengdamas. Austėjos verslas tuo ir unikalus – jis valdomas kaip idėjinis, bet sukuria pakankamai cashflow savo plėtrai – ir tai yra fantastiška, nes mažesni Lietuvos miestai lauktų tokio lygio darželių iki kol saulė užges ir pavirs į raudonąją milžinę.
Mes turime pasaulinio lygio ekspertę, kuri užsienyje gerbiama labiau, nei čia - nuo New York iki Tokyo. Kuri savo verslą daro Lietuvoje, o ne US, kur jos pelningumas būtų dešimtmilijoninis. Jos kuriamo produkto lygis yra visiškai elitinis, on par su mokyklomis, kurių metinis mokestis yra didesnis už Harvardo. Aš suprantu, kad žalstiečiai nėra above lupti Gabrielių žemiau juostos, per šeimą, bet negaliu suvokti išsilavinusios visuomenės dalies baubimo “laaaaandsbergiai” Austėjos link.
Austėja yra verta valstybinio apdovanojimo, o ne įžeidimų, ir labai tikuosi, kad one day ji callins shots visame Lietuvos švietime - nepaisydama baubimo.
Happy BD Austeja Landsbergiene. Stay above.
Liudvikas Andriulis yra Austėjos Landsbergienės svainis.