2010 metai – kuklių rezultatų investicijų švieslentėje metai. Politikai skelbia apie Lietuvos apsisprendimą tapti Šiaurės ir Baltijos šalių paslaugų centru. Abejojantieji sukioja pirštus prie smilkinio ir „nurašo“ tokius pareiškimus į politinių lozungų sąvartyną. Užsienio investuotojai sarkastiškai išklauso pasiūlymų ir atideda Lietuvą į „tolimąją eilę“.
Prireikė 5 metų, kad savo legenda patikėtume patys bei įtikintume užsienio verslą.
Pernai Lietuvai pavyko pritraukti rekordinį skaičių projektų, kurie sukurs per 2600 darbo vietų. Tai 50 proc. daugiau nei pernai metais, kurie iki šiol buvo geriausi „Investuok Lietuvoje“ istorijoje.
Tuo tarpu investicijų į ilgalaikį turtą (CAPEX) suma padidėjo beveik penkis kartus – nuo 30 mln. eurų 2014 metais iki 144 mln. eurų praėjusiais. Nors kitos regiono šalys dar tik ruošiasi skelbti rezultatus, didelė tikimybė, kad Lietuva išliks pirmaujančia šalimi regione pagal pritrauktų projektų bei sukurtų darbo vietų skaičių.
5 metai iš eilės solidaus augimo. Žymiausių pasaulio ir regiono kompanijų biurai Lietuvoje: „Nasdaq“, „Uber“, „Game Insight“, AIG, „Revel Systems“, „Danske Bank“, „Intermedix“, „Western Union“ bei nauji vardai, kurie bus paviešinti artimiausiu metu. Lietuvos kilimas visuose pagrindiniuose pasauliniuose reitinguose: „Doing Business“ – 20 vieta, „Global Competitiveness“ – 36 vieta, įtakingo verslo leidinio „Forbes“ sudarytame reitinge – 17 vieta. BVP augimas vienam gyventojui per keliolika metų – 1 vieta visoje Europos Sąjungoje. „Forbes“, „Deutche Welle“, „Bloomberg“ ir kitų leidinių straipsnių antraštės, įprasminančios Lietuvos pasiekimus: „Verslui Lietuva patrauklesnė nei JAV ir Vokietija“ („Forbes“ 2015 m. lapkritis).
Jeigu nori matyti šviesias spalvas – jų yra ir nemažai. Nuo mūsų vidinių problemų nutolę užsieniečiai mato patį faktą – nuolatinį Lietuvos tobulėjimą, kuris prasidėjo prieš 25 metus. Investicijų proveržis tik padidina įspūdį ir „kelia antakius“ visame regione.
Šiandien galima tvirtai sakyti, kad Lietuvoje mezgasi du dideli, tarptautiniu mastu konkurencingi klasteriai – IT arba naujos kartos skaitmeninio verslo bei paslaugų centrų.
Tiek vienas, tiek kitas penkti metai iš eilės pritraukia naujus projektus ir žymius vardus, kurie sustiprina jau turimą įdirbį. Ateityje, kai Lietuvos konkurencingumas atlyginimų amplitudėje nebus toks ryškus, būtent tarptautinio lygio klasteriai taps pagrindiniais argumentais pritraukti investuotojus.
Nei Airija, nei Liuksemburgas nėra „pigios“ lokacijos, bet dėl žinių ir ekosistemos, kurių nėra kitur, šios šalys yra išskirtinės ir pritraukia naujas kompanijas.
Tiesa, Lietuvai reiktų pasitempti gamybos bei inovacijas kuriančių (MTEP) investicijų srityse. Abiem atvejais yra objektyvių priežasčių, kurios nėra palankios Lietuvai, bet mūsų pačių apsisprendimas pralaužti ledus būtent šiame sektoriuje gali sukurti naujus, papildomus investicijų srautus.
Du scenarijai Lietuvai
Kol kas sėkmė mūsų neapleidžia, bet norint sukurti patrauklią istoriją investuotojams praeities pasiekimų neužtenka.
Investicijos ateina dėl tikėjimo šalies ateitimi. Dėl pokyčių, kurie signalizuoja jiems, kad šalis juda tinkame linkme: šiuolaikiškas darbo kodeksas, „Sodros“ lubos, reinvesticijų lengvata, lanksti imigracinė aplinka. Visa tai „signalai“, kurie lašas po lašo gali kurti Lietuvos patrauklumą ir patvirtinti pažadą, kad Lietuva tikrai ketina kovoti dėl Šiaurės Europos investicijų šalies statuso.
Žvelgiant į ateitį nesunku prognozuoti kelis šalies vystymosi scenarijus. Nuosaikiuoju atveju Lietuva neskuba vykdyti pokyčių, įsitvirtina vidutiniokių kategorijoje, dėl talentų trūkumo investicijos grįžta į „vidutines ribas“.
Visas viltis sudedame į vietos įmonių produktyvumo augimą ir laukiame stebuklo. Bėda, kad šis kelias reikalauja daug laiko. Nei Švedija, nei Danija netapo turtingomis valstybėmis per 30 metų. O turint omeny mūsų emigracijos tendencijas, laiko sustabdyti šį srautą mes turime nedaug.
Ambicingasis kelias reikalauja suvokimo, kad Lietuva ketina auginti ekonomiką „abiem varikliais“: tiek vidiniu produktyvumo augimu, tiek nuolatiniu užsienio investicijų srautu. Būtent pastarasis leido Airijai peršokti į pažangiausiųjų valstybių traukinį per 20-30 metų.
Švietimo sistema turėtų būti orientuota į ateitį
Vienas esminių apribojimų šiam scenarijui – tarptautiniu mastu patrauklių talentų skaičius Lietuvoje. Tai esminis mūsų vertės pasiūlymas, be kurio visa kita yra tik „priedai prie pagrindinio patiekalo“.
Turėtumėme pažvelgti į tai, kokius produktus, paslaugas ir inovacijas vysto XXI amžiaus verslo lyderės – „Google“, „Amazon“, „Apple“ ar „Tesla“. Stebėdami jų veiklos kryptis matome, kad daugiausia inovacijų kuria elektronikos inžinieriai ir informacinių technologijų specialistai. Neabejotina, kad sklandant robotizuotų miestų, dronų ar kriptovaliutos panaudojimo idėjoms, tokių specialistų reikės dar daugiau. Nauja revoliucija prognozuojama biotechnologijų srityje. Sekantis žmonijos efektyvumo šuolis bus nukreiptas į amžiną žmogaus svajonę – tobulą kūną, sveikatą ir gamtos paslapčių įdarbinimą.
Dėl šios priežasties ne tik universitetų, bet ir valstybės politika turi būti nukreipta į inžinerijos, informacinių technologijų, biotechnologijų specialistų rengimą.
Užbėgdamas už akių noriu iš karto atsakyti, kad tai nereiškia, jo socialiniai mokslai nėra svarbūs. Geriausia išeitis, kurią jau pasirinko nemaža dalis prestižinių universitetų – integruoti skirtingas disciplinas siekiant ugdyti gabius kūrėjus su filosofijos, psichologijos, ekonomikos ar vadybos pagrindais. Potencialios KTU bei ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto jungtuvės yra geras šių tendencijų atspindys Lietuvos rinkoje.
Talentų pritraukimas iš užsienio būtinas norint nepatirti „kieto nusileidimo“
Kitas būdas užpildyti specialistų vakuumą – prisikviesti talentų iš užsienio šalių bei paskatinti grįžti savuosius. Tarptautinėse korporacijose ir prestižinėse užsienio mokslo įstaigose gausu lietuvių, išmanančių ne tik mokslo ar technologijų vingrybes, bet ir turinčių tarptautinio verslo patirties.
Talentų iš trečiųjų šalių nepabūgusios Jungtinės Amerikos Valstijos, Airija ar Singapūras šiuo metu yra vienos inovatyviausių pasaulio valstybių. Šios šalys ne tik laukia talentingų specialistų, bet ir kryptingai dirba siekdamos jų prisitraukti.
Airijos investuotojų analizė rodo, kad globalus verslas linkęs samdyti didžiąją dalį vietos žmonių, bet galimybė užpildyti trūkstamas nišas užsienio talentais yra esminė sąlyga. Nei „Google“, nei „Facebook“ nebūtų įsteigę ten savo Europos atstovybių be lietuvių, lenkų ar čekų talentų. Dėl Airijos apsisprendimo kurti multikultūrinę aplinką, kiekvienais metais į ją imigruoja apie 30 tūkst. žmonių, kurių dauguma dirba tarptautinėse įmonėse.
Investicijų medžiotojai ir jų „ginklai“
Airijos modelis, kuriuo žengia Lietuva, stipriai pasiteisina: dedikuota agentūra išgrynino savo prioritetines rinkas, žino Lietuvos stiprybes, inovuoja siekiant surasti investuotojus anksčiau nei kiti.
Skaičiuojama, jog 2015 metais vienas „Investuok Lietuvoje“ investicijų pritraukimui skirtas euras per 8 metus turėtų sukurti tiesioginę 70 eurų naudą. Per 2010–2015 metus agentūros pritraukti investuotojai jau sumokėjo apie 200 mln. eurų. Manoma, kad dėl multiplikatoriaus efekto, kuris įtakoja vietos verslo plėtrą, surinkta dar virš 100 mln. eurų.
Tačiau lyginant su stipriausiomis agentūromis Europoje dar esame per maži.
Norint sustiprinti pardavimo procesą, reikia didinti pardavėjų skaičių, resursus šalies rinkodarai užsienyje bei steigti pačias „pardavimo atstovybes“. Airijos investicijų pritraukimo agentūra turi net septynis atskirus biurus JAV (neskaitant 13 kitose valstybėse). Net du kartus mažesnė Estija plečia ekonomines atstovybes Šiaurės šalyse. Kvalifikuotų ekspertų buvimas rinkoje leidžia atpažinti potencialius investuotojus dar tuomet, kai jie pradeda augti.
Rizika investuoti ir negauti norimo rezultato, žinoma, visada yra. Bet didžiausia rizika gyvenime yra nepabandyti. Jei Lietuva išties nori tapti šalimi, kuri taptų regioninių investicijų centru, laikas „auginti raumenis“.