Apie kitose šalyse pasiteisinusią kasos aparatų kvitų loteriją ne kartą svarstyta ir Lietuvoje, tačiau prie konkrečių veiksmų prieiti nesiryžtama. Techniniai ir programiniai sprendimai paruošti, kitos siūlomos priemonės kasos kvitų registracijai įgyvendinamos taip pat nesudėtingai, tereikia politinio ryžto startui.
Valstybinės kvitų loterijos idėja paprasta – gyventojai, įsigiję prekes ar paslaugas, kasos aparatų kvitus užregistruoja loterijoje, kurioje galima laimėti prizus. Loterija siekiama skatinti pirkėjus paimti, o kai kuriais atvejais net išsireikalauti iš pardavėjo klientui priklausantį kasos kvitą.
Tokiu būdu ne tik mažinamas ekonomikos šešėlis, bet išlošia ir gyventojai – jie nepamiršta pasiimti kasos aparato kvito, kuris kaip dokumentas užtikrina jų kaip pirkėjų teises, taip pat suteikia galimybę laimėti įsteigtus prizus.
Teisingai įgyvendinta loterija turėtų teigiamos įtakos ir sąžiningo verslo veiklai – jie rinkoje turėtų galimybes konkuruoti lygiomis teisėmis. Loterija taip pat gali paskatinti dalį pirkėjų apsipirkti ne Lenkijoje, kurios parduotuvės vilioja mažesnėmis kainomis, bet Lietuvoje.
Tokia kasos aparatų kvitų loterija įgyvendinama ir pasiteisino kitose šalyse. Slovakijoje per pirmąjį mėnesį buvo gauta apie 17 mln. kvitų, o skundų, kad pardavėjai pirkėjams neišdavė kvitų, padaugėjo nuo 300 iki 7 tūkst. per mėnesį.
Pirmaisiais loterijos įgyvendinimo metais Portugalijos valstybinių mokesčių įplaukos išaugo 4 proc., nors vartojimas augo 2 proc. Įspūdingas ir Gruzijos pavyzdys – skaičiuojama, kad kiekvienas vyriausybės investuotas euras į loteriją – sugrįžusiais mokesčiais atsipirko net 40 kartų.
Kroatijoje loterija buvo taikoma kavinių ir restoranų aparatų kvitams, tuo pat metu buvo įvesti nauji techniniai bei programiniai reikalavimai kasos aparatams. Dar projekto pradžioje biudžeto pajamos šiame sektoriuje išaugo 30 proc.
Kasos aparatus gaminančių, importuojančių ir aptarnaujančių įmonių asociacijos skaičiavimais, Lietuvoje investicijos į projektą turėtų atsipirkti valstybės biudžetui mažiausiai dvigubai. Tačiau loterija bus naudinga tuo atveju, jeigu ji bus teisingai įgyvendinta. Asociacijos siūlomu būdu įgyvendinamos kvitų loterijos administravimas daug nekainuotų, o pati loterija atneštų grąžos visoms dalyvaujančioms pusėms.
Pats dalyvavimo loterijoje mechanizmas turėtų būti paprastas ir nereikalaujantis daug priežiūros. Asociacija pasiruošusi įgyvendinti kompleksinį sprendimą, kuris apimtų tris priemones, leidžiančias loterijoje dalyvauti perkant bet kur Lietuvoje.
Visų pirma, loterijoje dalyvausiančios parduotuvės galėtų perduoti loterijos organizatoriams apribotus lojalumo programų duomenis su pirkėjo kvito numeriu ir data.
Tokiu būdu pirkėjas loterijos dalyviu taptų tiesiog atsiskaitymo metu kasininkei pateikęs lojalumo kortelę.
Taip pat būtų reikalingas internetinis tinklalapis, kuriame gyventojai galėtų registruoti kitus, automatiškai į loteriją per lojalumo programas nepatekusius kvitus.
Galiausiai – paprastai ir aktyviai įsitraukti į loteriją skatintų ir išmanioji programėlė mobiliesiems telefonams. Ją parsisiuntę gyventojai turėtų užsiregistruoti, o loterijoje dalyvautų tiesiog nufotografavę kvitą. Taikant šiuos veiksmus, kasos kvitas liks pas pirkėją ir jis nepraras galimybės kreiptis dėl garantinio aptarnavimo ar kitų savo teisių.
Be sklandaus loterijos mechanizmo veikimo, ne ką mažiau dėmesio turėtų būti skiriama loterijos viešinimui ir patrauklių prizų įsteigimui.
Pavyzdžiui, Maltoje kiekvieną mėnesį keliasdešimčiai laimėtojų sumokama 100 kartų didesnė suma nei nurodyta apsipirkimo kvite.
Portugalijoje nacionalinė loterija startavo 2014 m., o jau 2015 m. pradžioje 40 portugalų džiaugėsi naujutėlaičiais automobiliais. Slovakijoje kiekvieną savaitgalį tiesioginio eterio metu traukiami piniginių prizų laimėtojai.
Valstybei loterijos administravimui išleisti pinigai grįš per didesnes įplaukas į biudžetą, gyventojai atsigręš į pardavėjus, kurie pajamas įtraukia į apskaitą ir išduoda kasos aparato kvitus, tad skaidrus verslas taps konkurencingesnis be jokių valstybinių pastangų ir verslininkų investicijų, o gyventojams bus užtikrintos jų kaip vartotojų teisės su galimybe laimėti piniginius ar daiktinius prizus.
Supratimas, kad kvitų loterija veikia, yra reikalinga ir naudinga visoms dalyvaujančioms pusėms – yra.
Techniniai ir programiniai sprendimai kasos aparatams paruošti, tereikia ryžto ją pradėti. Šešėlinė ekonomika Lietuvoje sudaro maždaug ketvirtadalį šalies BVP, o tai yra milijardai eurų. Vykdant kvitų loteriją, galima šį skaičių sumažinti bent 1 proc., ir tai būtų itin didelė sėkmė Lietuvai.
Šešėlis mažėtų, o tai reikštų, jog valstybės biudžete atsirastų lėšų svarbioms socialinėms reikmėms. Tereikia pasimokyti iš kitų šalių bei perimti gerąją patirtį.