Juo konstatavo, kad Lietuvos banko valdybos 2013 m. kovo 24 d. nutarimu patvirtintų Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų (toliau – „Atsakingojo skolinimo nuostatai“) 9 ir 10 punktai, įpareigojantys vartojimo kreditą suteikti tik tiems asmenims, kurių vidutinis santykinis mėnesio įmokos dydis sudaro ne daugiau nei 40 procentų tvarių pajamų, o tvariomis pajamomis laikyti tik pajamas, gautas iš darbo ar panašaus pobūdžio santykių ne mažiau nei 4 mėnesius iki paraiškos suteikti kreditą pateikimo, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, argumentuodamas sprendimą, pažymėjo, kad tiek Direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių, tiek ją įgyvendinantis Vartojimo kredito įstatymas (kurių pagrindu ir priimti Atsakingojo skolinimo nuostatai) įpareigoja vartojimo kredito davėją kiekvieną kartą prieš suteikiant vartojimo kreditą arba reikšmingai padidinant jau suteikto kredito sumą vertinti kredito gavėjo kreditingumą (t. y. galimybes vykdyti ketinamus prisiimti finansinius įsipareigojimus).
Vis dėlto, vertinant vartojimo kredito davėjo kreditingumą, svarbu vertinti visas aplinkybes (o ne išimtinai keletą), kurios gali turėti reikšmingos įtakos kredito gavėjo galimybėms tinkamai vykdyti ketinamus prisiimti finansinius įsipareigojimus.
Tokiu būdu ginamos vartotojų teisės bei neskatinamas neatsakingas skolinimas. Kita vertus, tokiu būdu nėra sudaromi nepagrįsti ribojimai pasiskolinti asmenims, kurių turtinė padėtis gera, tačiau jie formaliai neatitinka 40 procentų ir (arba) 4 mėnesių tvarių pajamų taisyklės.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog dabar galiojančių ginčijamų nuostatų formuluotės yra imperatyvios, nesuteikiančios teisės vartojimo kreditą išduodančioms bendrovėms nukrypti nuo numatytų reikalavimų, jeigu individualiu atveju tai yra pagrįsta. Pavyzdžiui, kredito gavėjas dirba sezoninius darbus ir pajamas gauna tik 6 mėnesius per metus.
Tai reiškia, kad laikotarpiu, kuriuo vartojimo kredito gavėjas pajamų negauna, negali gauti ir vartojimo kredito.
Todėl dalies skolininkų paraiškos dėl vartojimo kredito išdavimo atmetamos vien tuo pagrindu, kad jų vidutinis santykinis mėnesio įmokos dydis sudaro daugiau nei 40 procentų tvarių pajamų ir (arba) gaunamos pajamos neatitinka teisės akte pateikto tvarių pajamų apibrėžimo. Akivaizdu, kad taip sukuriamos dirbtinės kliūtys daliai asmenų gauti vartojimo kreditą.
Kokios šio sprendimo pasekmės?
Atsakingojo skolinimo nuostatų 9 ir 10 punktai, kurių prieštaravimą konstituciniam teisinės valstybės principui konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, negalės būti taikomi nuo sprendimo oficialaus paskelbimo dienos. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, jog jų pripažinimas prieštaraujančiomis konstituciniam teisinės valstybės principui neleis vartojimo kreditą teikiančioms bendrovėms dalinti kreditų laisva ranka.
Ir toliau lieka galioti Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, reikalaujanti, kad vartojimo kredito davėjas, prieš suteikdamas vartojimo kreditą, visapusiškai įvertintų kredito gavėjo kreditingumą, vadovaudamasis iš įvairių šaltinių gautais duomenimis.
Vis dėlto, bent šiek tiek vartojimo kreditus teikiančios bendrovės galės atsipalaiduoti – jos neprivalės kredito paraiškos atmesti vien tik tuo pagrindu, kad vidutinis santykinis mėnesio įmokos dydis yra lygus arba viršija 40 procentų ir (arba) kredito gavėjo pajamos nėra tvarios.
Tai reiškia, kad jau aukščiau aptartu atveju, kai asmuo verčiasi sezoniniais darbais ir gauna absoliučia reikšme aukštas pajamas, paraiška negalės būti atmesta vien tuo pagrindu, jog jau gaunamos pajamos neatitinka tvarių pajamų apibrėžimo (t. y. nėra gaunamos ne mažiau kaip 4 mėnesius iki paraiškos suteikti vartojimo kreditą pateikimo).
Tačiau vartojimo kreditus teikiančios bendrovės taip pat privalės pagrįsti savo sprendimus dėl vartojimo kredito išdavimo, ypatingai tais atvejais, kai vartojimo kreditas yra suteikiamas pajamų iš darbo santykių neturinčiam asmeniui arba asmeniui, kurio turimi finansiniai įsipareigojimai yra pakankamai dideli jau iki pateikiant paraišką dėl vartojimo kredito suteikimo.
Tikėtina, jog Lietuvos bankas inicijuos Atsakingojo skolinimo nuostatų pataisas. Iki tokios pataisos bus priimtos gali susidaryti tam tikra teisinio netikrumo situacija, t. y. vartojimo kreditą teikiančios bendrovės negalės jaustis ramios, kad jų sprendimus dėl atitinkamų vartojimo kreditų suteikimo palaikys ir Lietuvos bankas.
Todėl jos ir toliau turėtų aktyviai rinkti išsamius duomenis apie savo klientų kreditingumą ir būti pasiruošusios bet kuriuo metu pagrįsti priimtus sprendimus Lietuvos bankui.