Šiemet pirmą kartą jis derinamas su Europos Komisija, nes tapome euro zonos nariais. Marškiniai nauji, vis dėlto pats biudžetas ir jo formavimo principai – tie patys, lyg iki smulkmenų pažįstamo tradicinio kepsnio skonis.
Lietuva ateinančiais metais planuoja surinkti tik vos daugiau pajamų nei tikimasi iš šių metų: 8 mlrd. eurų vietoj 7,97 mlrd. eurų, laukiamų šiemet. Nesunku suskaičiuoti, kad valstybės pajamų augimas tesiekia vos 0,2 proc.
Vadinasi, pagal Lietuvos banką, tikėtinas 1,6 proc., o pagal finansų ministrą ir visų 2 proc. ekonomikos augimas šiemet – kitąmet jis turėtų siekti net 3,2 proc. – valstybės pajamoms neturės jokios teigiamos įtakos?
Ne ką didesnis biudžetas bus surinktas net ir padidinus kai kuriuos mokesčius – siūloma 6 kartus sumažinti neapmokestinamą ribą pajamoms iš vertybinių popierių perleidimo ir palūkanų, dukart prailginti laikotarpį (nuo 5 m. iki 10 m.), kiek reikia išlaikyti antrąjį būstą ar kitokį nekilnojamąjį turtą, po kurio pajamos iš šio turto pardavimo nebūtų apmokestinamos.
Taip pat vėl nuo ateinančių metų kovo 1 dienos siūloma didinti akcizus rūkalams ir alkoholiniams gėrimams: rūkalams mokesčiai kiltų 5 proc., alkoholiui, priklausomai nuo stiprumo, – nuo 2,5 iki 8 proc.
Taigi, kas šiuose pokyčiuose ne taip, jei ekonomika auga, mokesčiai kyla, o pajamos į biudžetą – ne? Ogi motyvacija.
Ar mokesčiai keliami įgyvendinant struktūrines reformas? Siekiant paskatinti legalią ekonomiką ir sumažinti jos šešėlinę dalį, kurti naujas daro vietas? Ne, jie didėja, nes reikia kaip nors padengti padidėjusias išlaidas, juk biudžeto deficitas ir taip „ant ribos“.
Štai skaičiuojama, kad padidinti akcizai į biudžetą suneš 15 mln. eurų papildomų pajamų. Vis dėlto šių pinigų valstybės sąskaitoje gali ir neatsirasti – neprognozuojami ir drastiški mokesčių didinimo sprendimai paprastai duoda atvirkštinį efektą ir tik išaugina nelegalią prekybą. Tai rodo pokrizinė Lietuvos akcizų didinimo patirtis.
Vadinasi, Lietuva ir toliau sėkmingai gyvena pagal įprastą skylių kamšymo principą, Vyriausybei sunkiai sekasi keisti sistemą ir problemas spręsti iš esmės.
Vis dėlto galima įžvelgti ir pirmuosius teigiamus ženklus, kurie rodo politikų norą bent minimaliai valdyti situaciją ir formuoti ilgalaikę mokesčių politiką – Finansų ministerija pasiūlė akcizų įstatyme numatyti trejų metų laikotarpį ir akcizus didinti stabiliai – kasmet po tiek pat.
Ar Finansų ministerija gali patvirtinti, kad šiais metais svarstomi akcizų tarifai galios ir 2017 bei 2018 metais, jei tokie bus patvirtinti? Manau, nė vienas politikas ar valdininkas asmeninio parašo po tokiu pasižadėjimu nedėtų.
Ar pasiūlyti akcizų tarifai yra subalansuoti ir pasiektas naudingiausias variantas Lietuvai – galima būtų diskutuoti. O diskusijų šiemet nebuvo daug. Vis dėlto vienas teigiamas postūmis yra – apie siūlomus naujus mokesčių tarifus išgirdome rugsėjo, o ne lapkričio pabaigoje, kaip jau tai buvo tapę įprasta. Žinoma, šį kiek ankstyvesnį mokesčių pasikeitimų paskelbimą lėmė ne kas kita, bet Europos Komisijos nustatyti terminai biudžeto projektui pateikti.
Ar planuojami didesni akcizų tarifai iš tiesų papildys Lietuvos biudžetą laukiamais milijonais – klausimas kol kas neatsakytas. Jau dabar Lietuvoje visų alkoholinių gėrimų, išskyrus putojantį vyną, akcizo tarifai yra didesni nei Vokietijoje.
Pasaulio sveikatos organizacijos specialistai, atlikę šešėlinės alkoholinių gėrimų rinkos tyrimą ES šalyse, priėjo išvados, kad rinkose, kur yra plačiai išplitusi nelegali produkcija, priemonės, nukreiptos į apmokestinamos arba legalios produkcijos dalies didinimą ir nelegalios rinkos mažinimą, yra veiksmingesnės nei akcizo mokesčio didinimas, kuris, tikėtina, tik dar labiau paskatins nelegalios produkcijos vartojimą.
Lietuva pagal šešėlinės ekonomikos mastą – trečia ES. Pagal nelegalios produkcijos vartojimą ir mokesčių vengimą atsiliekame tik nuo Bulgarijos ir Rumunijos.
Apklausos rodo, kad daugiau kaip 60 proc. Lietuvos gyventojų toleruoja šešėlinę prekybą. Vadinasi, dauguma gyventojų žino ir turi galimybių akcizinių prekių įsigyti nelegaliai, išvengiant mokesčių valstybei.
Akcizinių prekių įperkamumas – gyventojų pajamų ir akcizinių prekių kainų santykis – Lietuvoje yra vienas mažiausių ES. Mažesnis jis tik Bulgarijoje. Spiritiniai gėrimai Lietuvoje santykinai yra patys brangiausi visoje ES lyginant su gyventojų pajamų vidurkiu. Kitąmet ir dar dvejus ateinančius metus akcizinės prekės Lietuvoje dar brangs.
Ar atitinkamai augs ir žmonių pajamos? Kol kas reikšmingam pajamų augimui prielaidų nematyti. Vadinasi, akcizų padidinimas laukiamų didesnių pajamų į valstybės biudžetą gali ir neatnešti, nes didėjant kainoms dalis pirkėjų vėl gali pasitraukti į šešėlį.
Per pastaruosius dešimt metų, skaičiuojant nuo 2005-ųjų, tik ketverius metus akcizų surinkimo planas Lietuvoje buvo įvykdytas. Šešerius metus valstybei nepavykdavo surinkti tiek šio mokesčio pajamų, kiek norėta.
O kalbame apie tikrai reikšmingą valstybės pajamų dalį: kitąmet akcizai į valstybės biudžetą turėtų sunešti 1,16 mlrd. eurų. Būtent todėl akcizų, kaip ir visa mokesčių politika, turėtų būti itin apgalvota ir ilgalaikė.