Todėl 2009 metais buvo nuspręsta numatyti įstatymu, ko konkrečiai prekybos tinklai neturi teisės reikalauti iš tiekėjų, pavyzdžiui, priimti atgal visų neparduotų prekių, reikalauti mokesčių už sutikimą prekiauti jų produkcija ar jos reklama, kompensacijų už mažesnius nei tikėtasi pardavimus ir panašiai.
Regis, priimtas įstatymas per kelerius metus pagerino tiekėjų pozicijas derybose su didžiaisiais Lietuvos prekybos centrais. Tai patvirtina kasmet Konkurencijos tarybos rengiamos įstatymo priežiūros apžvalgos.
Dar sykį Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas atnaujintas vos prieš kelias savaites. 2015 m. gruodžio 17 d. priimta nauja jo redakcija, kuri numato tam tikrų naujovių, aktualių tiek prekybos tinklams, tiek jų tiekėjams.
Prie prekybos tinklams naudingų nuostatų pirmiausia galima priskirti tai, kad nuo naujos įstatymo redakcijos įsigaliojimo datos nustos būti ginami stambūs tiekėjai, kurių bendrosios pajamos paskutiniais finansiniais metais yra didesnės nei 40 mln. eurų. Tai reiškia, kad dėl tiekimo sąlygų su tokiais tiekėjais prekybos įmonės galės tartis, nepaisydamos įstatymo numatytų draudimų.
Be to, įstatymo pakeitimai sumažina maisto produktų prekybos tinklų administracinę naštą, kadangi patikrinimai, pagal įstatymą, nuo šiol galės būti vykdomi ne vieną kartą per metus, kaip buvo anksčiau, o ne dažniau kaip vieną kartą per dvejus metus.
Kita vertus, priežiūrą atliekančiai Konkurencijos tarybai suteikiama daugiau teisių.
Pirmiausia – teisė duoti privalomų nurodymų mažmeninės prekybos įmonėms ir tiekėjams pateikti dokumentus, tarp jų ir tuos, kuriuose yra komercinių paslapčių̨. Konkurencijos tarybai numatoma galimybė gauti ir kitą jai reikalingą informaciją, taip pat teisė apklausti darbuotojus ir kitus asmenis.
Kalbant apie tiekėjams naudingus pakeitimus, reikia išskirti tai, kad nuo šiol maisto produktų prekybos tinklams bus uždrausta sieti joms tiekiamų prekių kainas ir tiekimo sąlygas su tiekėjo taikomomis prekių kainomis ir tiekimo sąlygomis tretiesiems asmenims.
Todėl, pavyzdžiui, maisto produktų prekybos tinklai negalės reikalauti tokių pat kainų ar pristatymo sąlygų, kuriomis tiekėjas parduoda ir pristato prekes kitai prekybos įmonei. Šio draudimo tikslas – ginti tiekėjus ir skatinti sąžiningą konkurenciją tarp prekybos tinklų.
Svarbi naujovė yra ir ta, kad tiekėjai įgyja teisę pateikti Konkurencijos tarybai skundą dėl nesąžiningų prekybos tinklų veiksmų kartu su prašymu taikyti konfidencialumą.
Tai leis tiekėjams užsitikrinti, kad jų asmens tapatybė nebus atskleista prekybos tinklui, dėl kurio veiksmų yra skundžiamasi.
Taip pat reikia pažymėti ir tai, kad nuo šiol už įstatymo pažeidimą kartu su bauda gali būti skiriamas įpareigojimas nutraukti draudžiamus nesąžiningus veiksmus ar įpareigojimas atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį, ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant sutarties su tiekėju pakeitimą ir nepagrįstai gautų sumų grąžinimą tiekėjui. Baudos sumokėjimą motyvuotu pažeidėjo prašymu taps galima atidėti iki šešių mėnesių.
Naujoji įstatymo redakcija numato daugiau teisių tiek prekybos tinklams, tiek tiekėjams, tiek pačiai Konkurencijos tarybai. Ankstesni įstatymo pakeitimai siekė pagerinti tiekėjų padėtį derantis su prekybos centrais, pastaroji redakcija, panašu, taip pat siekia išlaikyti pusiausvyrą tarp didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių interesų ir tiekėjų.