Karantinas ir pandemija mažiausiai palies psichologiškai atsparius žmones ir į biurą šie grįš produktyviai nusiteikę, įveikę baimes, susitvarkę su pykčiu.
Pasak tyrėjų, atspariems žmonėms būdinga prisitaikymas prie pasikeitusių sąlygų, mokymasis iš patirties, pasitikėjimas, emocinis intelektas, intuicija, empatija ir dar visas pluoštas savybių. Jos visos padeda geriau išgyventi iškilusius sunkumus.
Mažesnio psichologinio atsparumo asmenys bus atsargesni nei anksčiau, ribos tiesioginį bendravimą su kitais asmenimis ir perdėtai laikysis karantino metu įvestų priemonių. Tokius žmones galima atpažinti iš jų nuolat patiriamos įtampos, streso. Pagelbėti galima padedant jiems išsiugdyti aukščiau išvardintas savybes.
Baimės, pyktis, nusivylimas ir nepasitenkinimas, susierzinimas ir liūdesys gali paveikti ir darbuotojo efektyvumą, produktyvumą darbe, nes energija bus nukreipta į emocijas. Jos gali neigiamai paveikti norą grįžti į darbą, sumažinti norą bendrauti su kolegomis. Todėl organizacija turi atlikti savo namų darbus ir pasiruošti darbuotojo grįžimui į ofisą. Kam turi būti pasiruošę vadovai?
Vadovai pirmiausia turėtų užtikrinti saugą darbe ir suvaldyti su virusu susijusias rizikas: stebėti personalo sveikatą, užtikrinti apsaugos priemones darbe, atstumus tarp darbo vietų, biure turi būti palaikoma švara, nustatyti darbai, kurie gali būti vykdomi iš namų ir t.t.
Antra, organizacijos turi pasirūpinti, kad esant poreikiui darbuotojas gautų reikalingą psichologinę pagalbą. Čia svarbiausia dėmesys žmogui, įgalinimas pačiam spręsti problemas. Turi būti ugdomos jo asmenybės savybės, stiprinamos vertybines orientacijas, mobilizuoti asmeniniai psichologiniai resursai. To pasiekti galima nuraminant ir padrąsinant, kuriant pasitikėjimo santykį. Kartais psichologinę pagalbą sunku priimti, tad taktas ir subtilumas čia tikrai pagelbėtų. Visa tai teigiamai paveiks produktyvumą, psichologinę gerovę, nuostatas, susijusias su darbu ir su pokyčiais.
Darbuotojui saugiai jaustis padeda ne tik fiziškai tinkamai paruošta darbo aplinka, tačiau ir tinkama, skaidri, nuolatinė komunikacija, kai laiku pateikiama objektyvi informacija, įžvelgianti ne tik praradimus, bet ir krizės atneštas naudas, gali padėti geriau suvaldyti neigiamas su krize susijusias emocijas. Įvardijant ne tik problemas, bet ir pozityvius dalykus (kad ir labai mažus), įmonė sukurs savo herojus, pagreitins pokyčius, geriau numatys krizių pokyčius, o gal net ir sukurs naują strategiją.