Baimės akys didelės, ypač susiduriant su naujovėmis. Natūralu jaudintis dėl pokyčių. Tačiau kaip ir daugelis skaitmeninių sprendimų, kurie tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi, pajamų skaitmenizavimas gali atnešti daug naudos.
Kviečiu atsiriboti nuo nuogirdų ir į artėjančias naujoves pažvelgti pro galimybių prizmę.
Klaidinga nuomonė #1: naujos kasos – nepakeliama našta
Būtų keista, jeigu verslas negalvotų apie sąnaudas. Sąnaudų bus. Bet. Valstybė pasirūpino ir „vitaminais“ verslui, kad kažkur investuodami, kitur galėtumėte sutaupyti. Pirma, kvitų duomenims nuo gegužės automatiškai pasiekiant VMI, prekybininkams nebereikia kiekvienos dienos pabaigoje rengti popierinių Z ataskaitų bei klijuoti į kasos operacijų žurnalą. Tai žymus palengvinimas.
Antra, valstybė įteisino virtualias kasas kaip alternatyvą – verslams nereikia pirkti brangios ir siauros paskirties įrangos, užtenka turimo planšetinio kompiuterio su naršykle ar telefono, taip išvengiant pradinių investicijų. Paslaugų teikėjams tokiu atveju mokate mėnesinį mokestį, kuris paprastai neviršija sumos, kurią mokate už namų internetą ir televiziją.
Nepagrįsta baimė #2: vyresni kasininkai nesusidoros
Nereikėtų nuvertinti vyresnio amžiaus darbuotojų gebėjimų prisitaikyti. Virtuali kasa savo veikimo principu labai primena maisto užsakymo programėles. Kartą parodžius, kaip ja naudotis, darbuotojai greitai perpranta procesą ir gali apmokyti kitus. Apskritai, šiuolaikinė kasa nebėra vien pinigų priėmimo įrankis – tai langas į didžiuosius duomenis (angl. Big data) ir tikslingesnius verslo sprendimus. O jei nerimaujate dėl naudojimo sudėtingumo – prisiminkite, kad šiandien kuriamos technologijos yra intuityvios ir patogios naudoti bet kokio amžiaus žmonėms.
Netiesa #3: lėtas apmokėjimo procesas
Teko girdėti apie baimę, kad pasirinkus virtualių kasų sprendimus, veikiančius per naršykles ir programėles, laikas nuo mokėjimo inicijavimo iki kvito atspausdinimo siekia minutę ar net ilgiau, kas yra netiesa. Kvitų duomenys (fiskalizacija) iš kasos VMI i.EKA pasiekia per 0,5–1 sekundės. Technologijos užtikrina greitą ir sklandų procesą ir vis greitėja, kaip ir jūsų namų internetas.
Išankstinė prielaida #4: trūko laiko pasiruošti
Šis perėjimas nebuvo staigus sprendimas – valstybė dar 2020 m. numatė laipsnišką perėjimą prie i.EKA kasų, pradedant nuo didžiausią apyvartą turinčių įmonių. Šiemet atėjo smulkiųjų verslininkų eilė. VMI duomenimis, daugiau nei 2,6 tūkst. verslų, kuriems prievolė įsigalioja nuo 2025 m. gegužės 1 d., duomenis jau pradėjo teikti, nelaukdami reikalavimų įsigaliojimo.
Paplitęs įsitikinimas #5: kas vengė mokesčių, tas vengs ir toliau
Iš pradžių – galbūt. Tačiau kasos pajamų skaitmenizacija žymiai padidina galimybę nustatyti fiskalinių duomenų teikimo vengiančius verslus. VMI, gaudama duomenis realiu laiku iš kitų – panašių – rinkos dalyvių, galės nesudėtingai identifikuoti statistinius nukrypimus. Pavyzdžiui, jei iš dviejų panašių kavinių viena siunčia dešimt kartų mažiau kvitų nei kita, tai neišvengiamai atkreips dėmesį. Skaidrumo era keičia žaidimo taisykles ir anksčiau ar vėliau slėpti pajamas taps pernelyg rizikinga, o iš moralinės pusės – neatleistina.
Klaidingas supratimas #6: tai tik papildomas darbas verslui
Skaitmenizavimas atneša naudos ne tik valstybei, bet ir verslininkams – nebereikia pildyti operacijų žurnalo, mažėja klaidų tikimybė, o verslo valdymas tampa efektyvesnis.
Naudinga tai ir visuomenei. Pirkėjai svetainėje https://kvitas.vmi.lt/ nuo šiol gali patikrinti, ar jų kvitas teisingai apskaitytas VMI sistemoje, t. y. ar galiausiai buvo išduotas fiskalinis kvitas. Tai kuria skaidresnę rinką, kurioje sąžiningi verslininkai išryškėja, o nesąžiningi tampa lengvai pastebimi.
Daugybė kasdienių dalykų šiandien patogūs, nes yra skaitmeniniai. Kuris norėtų atsisakyti greitų pervedimų išmaniajame telefone? Užuot priešinusis kasų pajamų skaitmenizacijai, kviečiu išnaudoti šią naujovę verslo modernizavimui skaitmeniniame amžiuje. Juk gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų visada buvo sėkmingo verslo pagrindas.