LPT duomenimis, Bendrosios visų lošimų organizatorių grynosios pajamos prieš mokesčius 2022 m. pasiekė 195 mln. eurų (43,8 proc. daugiau nei 2021 m.). Skaičiuojame, kad iš specialiųjų lošimų verslo mokesčių sektoriaus dalyvių indėlis į šalies biudžetą už 2022 m. sudarys daugiau nei 40 mln. eurų.
Tokį lošimo verslo augimą lėmė keletas veiksnių. Praėjusiais metais pasaulis po pandemijos suvaržymų grįžo į įprastą ritmą, vėl galėjo vykti didieji sporto renginiai. Skaitmeninėms lošimo pramogoms augti (pokytis 2022 m. sudarė 19 proc.), LLVA vertinimu, įtakos turėjo tai, kad ši rinka dar tik formuojasi (tokie lošimai Lietuvoje sureguliuoti ir pradėti vykdyti 2016 m.), todėl tik dabar atrandamas šio verslo augimo potencialas. Beje, internete vykdomų lošimų apimtis sparčiau nei fiziniuose taškuose didėja daugelyje pasaulio šalių, taip pat Europos Sąjungoje.
Praėjusiais metais Lietuvoje sumažėjo fizinių lošimų vietų skaičius: 36 vnt. sumažėjo lažybų punktų, dešimčia – lošimo automatų salonų, o klasikinių lošimo namų (kazino) vietų skaičius išliko nepakitęs. Vertiname, kad šį pokytį lėmė ne tik verslo skaitmenizacijos banga, bet ir mūsų šalyje pakeista lošimų organizatorių licencijavimo tvarka, kuri leido verslui plėtoti nuotolines paslaugas atsisakant fizinių lošimų ir lažybų vietų.
Sveikintina tai, kad, valstybės iniciatyva visus lošimo automatus sujungus į vieną sistemą (LAKIS), dabar aiškiai matyti lošimo automatų duomenys. Taigi, LPT duomenimis, šalyje dominuoja vadinamieji B kategorijos (riboto laimėjimo) lošimo automatai, kurių šalyje yra net 3 455 vnt. A kategorijos (neriboto laimėjimo) lošimo automatų yra beveik 7 kartus mažiau – apie 500 vnt. Taip pat šalyje veikia 23 ruletės ir 66 kortų lošimo stalai.
LLVA nariai palankiai vertina tai, kad LPT pradėjo skelbti tikslesnius savanoriško nebenorinčiųjų lošti registro duomenis. Pagal juos šiuo metu savo galimybę lošti yra apriboję 12 665 asmenys (galiojančių prašymų skaičius), tiesa, dėl duomenų apsaugos nėra aiškios statistikos, kiek šių prašymų yra pasikartojantys, t. y. pakartotinai pateikti tų pačių asmenų.
Nors LPT atkreipia dėmesį, kad pernai smarkiai (iki 40 eurų) išaugo vienam vyresniam nei 18 metų Lietuvos gyventojui tenkančios bendrosios lošimų pajamos, LPT kasmet atliekama reprezentatyvi gyventojų apklausa rodo, kad praėjusiais metais Lietuvoje lošimo pramogas išbandę buvo 12 proc. suaugusių šalies gyventojų. Šis rodiklis yra beveik nepakitęs nuo 2020 m.
Apibendrinant paskelbtus rinkos duomenis, galima teigti, kad lošimo verslui praėję metai buvo išties sėkmingi. Žvelgdami į ateitį, galime prognozuoti, kad dabar pademonstruoti augimo tempai lėtės, nes lėčiau augs elektroninių lošimo verslo paslaugų dalis. Tikėtina, kad dėl vykstančios verslo skaitmenizacijos ir toliau mažės fizinių lošimo taškų, tačiau stiprės bendrovių konkurencija dėl vartotojų internete.