Šiame komentare išsamiau bus aptarti trys praktikoje svarbiausi skirtumai: 1. Santykiai, susiję su bendrovės valdymu, 2. Būtina balsų dauguma priimant akcininkų susirinkimo sprendimus ir 3. Bendrovės akcijų perleidimas.
Bendrovės valdymas
Esminis skirtumas yra tas, kad GmbH gali būti paskirtas vienas ar daugiau va-dovų, o UAB atveju − tik vienas vadovas. UAB generalinis (vykdomasis) direktorius yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuris atstovauja bendrovei teisme ir už jo ribų. Jo pirminės užduotys apima, pavyzdžiui, kasdienės veiklos organizavimą, taip pat įmonės darbuotojų įdarbinimą ir atleidimą. Ši nuostata taip pat reiškia, kad UAB generalinio direktoriaus pareigų sričiai priklauso viskas, kas nepriskiriama kitų organų pareigoms.
Kalbant apie kitus organus, UAB ir toliau turi galimybę skirti valdybą ir (arba) stebėtojų tarybą. GmbH neturi valdybos, tačiau yra galimybė paskirti stebėtojų arba patariamąją tarybą.
Tai, kad UAB gali būti tik vienas generalinis direktorius, gali kelti sunkumų: visų pirma, užsienio bendrovėms Lietuvoje sunku įgyvendinti Vokietijoje įprastą „keturių akių“ principą. Šiuo atveju galima įsteigti valdybą, kuri automatiškai apri-boja generalinio direktoriaus įgaliojimus, atstovaujant bendrovei išoriniuose santykiuose.
Papildomai gali būti susitarta dėl bendrų atstovavimo įgaliojimų, veikiančių už įmonės ribų, suteikiamų generaliniam direktoriui ir valdybos nariui arba generaliniam direktoriui ir prokuristui.
Vykdomojo direktoriaus atstovavimo įgaliojimus vidaus santykiuose galima bet kada apriboti darbo tvarkos taisyklėse arba vykdomojo direktoriaus darbo sutartyje.
Abiejų tipų bendrovėse generalinis (vykdomasis) direktorius gali būti tiesiogiai paskirtas steigimo metu pagal įstatuose numatytą tvarką. Kitais atvejais, Vokietijos ribotos atsakomybės bendrovėje paskyrimą atlieka visuotinis akcininkų susirinkimas, o Lietuvos uždarojoje akcinėje bendrovėje − valdyba arba visuotinis akcininkų susirinkimas.
Ne mažiau svarbu yra tai, kad generalinis direktorius turi būti sudaręs darbo sutartį. Jam, kaip ir bet kuriam kitam darbuotojui, taikomos nuostatos dėl minimalaus darbo užmokesčio, darbo laiko ir apsaugos nuo atleidimo iš darbo.
Sprendimų priėmimas akcininkų susirinkime
Vokietijos GmbH sprendimai paprastai priimami paprasta balsų dauguma. Kiekvienas akcijos euras suteikia vieną balsą. Lietuvos UAB taip pat galioja principas, kad nutarimai priimami paprasta balsų dauguma, kai iš esmės kiekviena akcija suteikia vieną balsą. Tačiau kai kuriais teisės aktuose numatytais atvejais reikia didesnės balsavusių balsų daugumos. Svarbiausi sprendimai, kuriuos ga-lima priimti tik dviejų trečdalių balsų dauguma, yra šie:
- Įmonės veiklos sutarties (įstatų) keitimas
- Pelno ir nuostolių paskirstymas
- Dividendų paskirstymas iki finansinių metų pabaigos
- Kapitalo didinimas arba mažinimas
- Restruktūrizavimo, likvidavimo ar bankroto procedūrų inicijavimas
Šis dviejų trečdalių balsų daugumos reikalavimas negali būti pažeistas įstatų nuostatomis. Veikiau galima numatyti tik daugiau kaip dviejų trečdalių balsų daugumą.
Sprendimui dėl akcininkų pirmumo teisės įsigyti bendrovės išleistas akcijas atšaukti netgi reikalinga ne mažesnė kaip trijų ketvirtadalių balsų dauguma. Tuo tarpu Vokietijos GmbH nutarimų priėmimo, taigi ir būtinos balsų daugumos kvotos, taisyklės gali būti iš esmės laisvai nustatomos įstatuose.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos UAB nuolat prireikia tokios balsų daugumos, tikslinga į įstatus įtraukti nuostatas dėl balsavimo tvarkos bendrai ir dėl negalė-jimo priimti sprendimų, vadinamosios „aklavietės“ (“Deadlock“) atveju. Tai atvejai, kai dėl akcininkų balsų pasiskirstymo negalima surinkti pakankamos balsų daugumos sprendimams priimti.
Bendrovės akcijų ar dalių perleidimas
GmbH atveju akcijos perleidžiamos notaro patvirtintu akcijų perleidimo sandoriu. UAB atveju perleidimas vyksta pažymint atitinkamas akcijas arba įrašant jas į akcijų registrą. Nors UAB yra akcinė bendrovė, jos akcijos nėra kotiruojamos vertybinių popierių biržoje, o akcijų perleidimas vykdomas ne biržoje.
Apskritai galima teigti, kad nepaisant tam tikrų Vokietijos GmbH ir Lietuvos UAB skirtumų, struktūriniu požiūriu įmonių formos yra panašios. Įmonėms, turinčioms geros patirties Vokietijoje steigiant GmbH bendrovę, Lietuvos UAB suteikia galimybę įsteigti ir valdyti įmonę Lietuvoje panašiomis sąlygomis. Jei nepa-miršime svarbiausių skirtumų ir į juos atsižvelgsime, jokių kliūčių sėkmingai įsteigti įmonės filialą Lietuvoje nebus.
Pagrindinės klaidos, į kurias verslui derėtų atkreipti dėmesį
Steigiant Gmbh Vokietijoje reikėtų atsižvelgti į kelias dažniausiai pasitaikančias klaidas.
Įstatinis kapitalas:
Atsižvelgiant į tai, kad įsteigti Lietuvos UAB pakanka 2 500 Eur įstatinio kapitalo, Vokietijos GmbH steigimo finansavimą reikia planuoti kruopščiau. Kitas svarbus dalykas, kurio nereikėtų pamiršti yra tas, kad sėkmingai įsteigus įmonę, įstatinis kapitalas taip pat gali būti panaudojamas ir išleidžiamas tam tikrais įmonės veiklos tikslais.
Įmonės pavadinimas:
Įmonės pavadinimas, be jokios abejonės, turi individualizuoti ir išskirti įmonę iš kitų Netgi panašiai skambantys posakiai ir nedideli kitų įmonių pavadinimų pakeitimai neleidžiami.
Papildomų sunkumų dėl įmonės pavadinimo kyla dėl daugiapakopio Vokietijos GmbH steigimo proceso: Pirmiausia, būsimiems akcininkams susitarus steigti GmbH, yra sudaroma vadinamoji priešregistracinė įmonė (angl. pre-incorporation); antra, vadinamoji išankstinė bendrovė sudaroma tada, kai įstatai yra patvirtinami notaro; ir galiausiai, GmbH baigiama formuoti tada, kai yra atliekamas įrašas komerciniame registre. Kadangi pradėti vykdyti verslą įmanoma jau esant ankstesnėse minėtose įmonės steigimo stadijose, tikėtina, kad gali susiklostyti situacija, kad pasirinktas ir verslo sandoriuose jau naudojamas įmonės pavadinimas tampa nebeįmanomu naudoti toliau, kuomet prasideda įmonės įregistravimo į komercinį registrą etapas. Ši situacija gali pareikalauti ne tik papildomų pastangų, bet ir bereikalingą sumaištį bei painiojimą su kita įmone, o tokio pobūdžio situaciją galiausiai gali tekti spręsti net teisme.
Klaidinga samprata apie ribotos atsakomybės įmonę (GmbH):
Kaip minėta aukščiau, GmbH steigiama keliais etapais ir net ankstesniuose etapuose jau galima vykdyti verslą. Tačiau labai svarbu žinoti, kad tik po paskutinių etapų, kuomet notariškai patvirtinami įstatai ir įmonė įtraukiama į komercinį registrą, įsigalioja ribota atsakomybė. Jei verslas jau yra vykdomas, pavyzdžiui, priešregistracinėje įmonės (angl. pre-incorporation) steigimo stadijoje, būsimi akcininkai atsako savo asmeniniu turtu be jokių apribojimų.
Vokietijos GmbH steigimo privalumai ir trūkumai
Vokietijos GmbH suteikia tam tikrų privalumų. Vienas esminių dalykų daugeliui verslininkų yra atsakomybės už įmonės lėšas ribojimas ir tokiu būdu akcininkų asmeninės finansinės rizikos prevencija verslo sandoriuose. Tai leidžia, pavyzdžiui, išbandyti rizikingesnes verslo idėjas, nekeliant pavojaus visam asmeniniam privačiam turtui. Be to, GmbH atveju siūlomas tam tikras lankstumas, pavyzdžiui, galimybė net ir vienam asmeniui įsteigti GmbH; taip pat suteikiamos platesnės galimybės/variantai pritaikyti įstatus.
Tačiau yra ir tam tikrų trūkumų, kuriuos verslininkams pravartu žinoti. Pirmiausia, yra reikalingas didelis įstatinis kapitalas – 25 000 Eur, o tai nėra paprastai įgyvendinama užduotis smulkesniems verslininkams. Be to, steigiant GmbH, reikia įdėti nemažai pastangų, t.y. nuo būtinybės į steigimo procesą įtraukti notarą, steigiamos įmonės įregistravimą komerciniame registre, iki buhalterinės apskaitos ir balanso įsipareigojimų. GmbH steigimo atveju reikia žinoti išties nemažai taisyklių ir nuostatų.
Kai GMBH Ssteigia užsienio verslininkai
Jei GmbH įsteigti Vokietijoje planuoja užsienio verslininkai, steigimo procesas priklauso nuo to, ar steigėjas yra iš ES, ar iš trečiųjų šalių.
Apskritai, užsieniečiams iš ES valstybių narių įsteigti Vokietijos GmbH jokių ypa-tingų sunkumų nekyla. Dėl Europos steigimosi laisvės GmbH įmonės steigimo procedūra užsieniečiams iš ES šalių dažniausiai atrodo taip pat, kaip ir Vokietijos piliečių. Nors, jei GmbH vadovas yra užsienietis ir daugiausia dirba iš Vokietijos, reikia turėti leidimą gyventi ar dirbti. Natūralu, kad šiuose leidimuose taip pat neturi būti jokių sąlygų, kurios draudžia tokią veiklą.
Tuo tarpu užsieniečiams iš trečiųjų šalių GmbH steigimo procesas tampa šiek tiek sudėtingesniu. Be leidimų gyventi ir dirbti Vokietijoje, tokiam užsieniečiui turi būti taikomi ir tam tikri teisiniai reikalavimai, pavyzdžiui, registre neturėtų būti jokių įrašų apie kriminalinę praeitį. Be to, turi būti įvykdyti ir papildomi reikalavimai, susiję su būsima įmone, pavyzdžiui, ekonominis ar regioninis įmonės steigimo poreikis bei jau užtikrintas finansavimas.