Kokiai daliai akcijų leisti laisvai cirkuliuoti rinkoje, yra skirtingi pasirinkimai tiek Lietuvoje, tiek ir Europoje. Lietuvoje „Ignitis grupės“ biržoje esančių akcijų dalis sudaro ketvirtį, o likusi dalis priklauso valstybei ir mokesčių mokėtojams. „Litgrid“ – vos du procentai laisvai juda rinkoje. Tad praktikos skirtingos.
Suprantant finansų rinkos privalumus norėtųsi, kad daugiau ir laisviau valdytume ne tik energetikos kompanijas. Pavyzdžiui, „Ignitis grupės“ ketvirčio akcijų kotiravimas nesukelia jokios rizikos ją valdant, kad ir tos akcijos būtų sukoncentruotos vienose rankose (nors tai tik teorija, o praktiškai – sunkiai įsivaizduojama). Buvimas biržoje leidžia būti skaidresniems ir turėti lengvesnę prieigą prie kapitalo neprarandant valdymo.
Taigi kaip elgiasi kitos šalys. Yra įdomių pavyzdžių. Tarp elektros tiekėjų galime rasti Austrijos bendrovę „EVN group“, kur valstybė yra pasilikusi tik 51 proc. valdomų akcijų, o kita dalis – privačių investuotojų ir pensijų bei investicijų fondų. Suomijos „Fortum“ – valstybės dalis sudaro 51 proc., o Estijos „Enefit“ taip pat kotiruojama ir valstybė valdo kiek daugiau nei tris ketvirčius akcijų.
Analizuojant Europos biržose kotiruojamas energetikos bendroves krinta į akis, kad pasirinkimas, kiek akcijų laisvai paleisti, priklauso nuo to, kiek akcijų pakanka, kad būtų išlaikyta įmonių kontrolė. Pavyzdžiui, visiškai skirtingose Europos dalyse esančios energetikos bendrovės rinkoje kotiruoja po 40 proc. akcijų, o 60 proc. paliekama valstybei, nes to pakanka bendrovėms valdyti. Tokie trys pavyzdžiai yra Lenkijos „PGE Polska Grupa Energetyczna“, Portugalijos „EDP Group“ bei Rumunijos „Electrica“.
Yra ir įdomesnių pavyzdžių. Italijos elektros tiekėjas „Enel“ turi 77 proc. privačių investuotojų dalį, o valstybei priklauso likusieji vos 23 proc.; o Didžiosios Britanijos du energijos tiekėjai – „National Grid plc“ ir „Scottish and Southern Electricity Networks“ – apskritai yra privačios bendrovės, kurių pagrindiniai akcininkai yra pasaulinės reikšmės investiciniai fondai.
Beje, kalbant apie privačias investicijas, kai bendrovės atsiveria laisvai rinkai, jos dažnai sulaukia pensijų fondų investicijų, kas reiškia, kad dalis energetikos bendrovių pelno tiesiogiai nukeliauja ateityje senatvės sulaukusiems žmonėms. Europos praktika yra įvairi ir Lietuva šiame kontekste turi bendrovių, kurių valdymas atitinka tokią praktiką, tačiau norėtųsi, kad ji būtų taikoma plačiau, kai kalbame apie Valstybės valdomas bendroves.
