Situacija sulčių rinkoje
Nepaisant pastaraisiais metais verslui kilusių iššūkių, koronaviruso pandemijos ir Rusijos sukelto karto Ukrainoje pasekmių, Lietuvoje sulčių, nektarų ir sulčių gėrimų pardavimai kurį laiką buvo stabilūs. Vis dėlto, 2023-ieji sulčių gamintojams buvo ne tokie palankūs.
Mažėjančią sulčių paklausą nulėmė ne tik infliacija, bet ir besikeičiantys vartojimo įpročiai. Stebint rinkos tendencijas, optimizmą ir toliau gesina nauji iššūkiai, apie kuriuos įprasta kalbėti skirtingose temose – klimato kaita ir mažėjantis šalies gyventojų gimstamumas.
Ar užteksime apelsinų?
Vienas didžiausių šio laikmečio iššūkių yra klimato kaita ir jos padariniai. Sulčių gamintojų atžvilgiu, didžiausią įtaką klimato kaita daro vaisių derliui, tiksliau, jo dydžiui ir kokybei. Viena svarbiausių apelsinų tiekėjų Europai laikoma Brazilija, užimanti 70 proc. pasaulinės apelsinų sulčių rinkos, jau kelerius metus priskina vis mažiau apelsinų.
Kitos stambios apelsinų eksportuotojos, kaip Ispanija ar Floridos valstija (JAV), taip pat negali patenkinti augančio apelsinų poreikio – klimato kaitos sukelti kataklizmai pasireiškia ir šiose šalyse uraganais, sausromis ir kitomis vaismedžiams nepalankiomis sąlygomis.
Negana to, prie drastiško apelsinų derliaus mažėjimo prisideda ir nauja citrusinių vaisių bakterinė liga „Huabglongbing“ (liet. geltonojo drakono liga), kurios pažeisti apelsinmedžiai tiesiog numeta nesunokusius apelsinus, o patys per kelerius metus nunyksta. Paradoksalu – intensyvios ūkinės veiklos įsukta klimato kaita pati šiuo metu kelia grėsmę bet kokiam tolesniam ūkininkavimui.
Dėl vis mažesnio priskinamo apelsinų derliaus ne tik mažėja sulčių gamintojams reikalingų žaliavų, bet ir kyla jų kaina – vien apelsinų sulčių koncentratas per pastaruosius metus pabrango beveik dvigubai. Ką tai reiškia sulčių gamintojams bei vartotojams, ko gero, įvardyti nereikia.
Daugelis sulčių gamintojų, turėję ilgalaikius kontraktus su apelsinų augintojais ar apelsinų sulčių koncentrato tiekėjais, jau susidūrė su kainų šoku bei apelsinų sulčių koncentrato stygiumi.
Savo ruožtu, gamintojai nuolat balansuoja tarp brangstančių žaliavų bei energetinių išteklių, o sulčių gamintojai nėra jokia išimtis. Todėl šiais metais gamybos efektyvinimas išliks prioritetu ir „Eckes-Granini Baltic“. Šiuo metu planuojame įsirengti nuosavą 500 kilovatų saulės elektrinę ant gamyklos pastatų stogų, investuojame ir į nuosavus vandens valymo įrenginius. Šios investicijos taip pat reikšmingos ir įgyvendinant tvarumo strategiją.
Pirkėjai „balsuoja“ pinigine
Dėl kylančių sulčių kainų vartotojai, tikėtina, gali pradėti dažniau rinktis pigesnius produktus – vietoj šimtaprocentinių vaisių sulčių dairytis į nektarus ir vaisių gėrimus.
Vis dėlto, didesniu iššūkiu netrukus taps ne ekonominių sąlygų diktuojamas pragyvenimo lygis ir svyruojanti perkamoji galia, bet pačių pirkėjų skaičiaus mažėjimas. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvos gimstamumo rodiklis yra susitraukęs iki 7,8 vienam tūkstančiui gyventojų (2022 m.), kai vos prieš dešimtmetį jis siekė 10.
Kol ekonomistai skaičiuoja, kokios bus dabartinio jaunimo pensijos šiam sulaukus senatvės, gamintojams kur kas didesnis galvosūkis – kiek gaminsime ateityje, kad apsimokėtų įjungti gamybos liniją.
Suprantame, kad sultys, nektarai ir sulčių gėrimai nėra pirmos būtinybės prekė, tačiau diegiant inovacijas, pereinant prie tvariai užaugintų vaisių žaliavos norisi tikėti, kad visa tai darome ne veltui. Juo labiau, kad sultys išlieka vienu dažniausiai vartojamų gėrimų ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.