Ar koronaviruso grėsmė verslo santykiuose gali tapti „force majeure“ argumentu, kuris iš esmės sutrikdytų ekonominius įmonių ryšius? Atsakymų į šį klausimą verslas turėtų ieškoti jau šiandien.
Didžiausia rizika – eksportuotojams ir importuotojams
Ne viena tiesiogiai su Kinija dirbanti Lietuvos įmonė jau sulaukė įspėjimų, kad užsakymai gali vėluoti. Grėsmė kyla ir toms bendrovėms, kurios nedirba su partneriais šioje šalyje, tačiau verslo ryšius su kinais palaiko jų tiekėjai ar klientai.
Į eksportą ar importą orientuotų verslų savininkams šiuo atveju tiesiog būtina peržvelgti sutartis su kitomis įmonėmis, išsiaiškinti, kurios jų dirba su Kinijos kompanijomis ir yra nuo pastarųjų priklausomos tiekimo bei kitokiais aspektais. Jei regima rizika, kad nutrūks tiekimo grandinė, jau dabar reikėtų ieškoti alternatyvų. Taip pat patartina nuolat bendrauti su partneriais, ypač esančiais Kinijoje.
„Force majeure” precedentų jau yra
Yra nemažai galimybių, kad Kinijos bendrovės nustos vykdyti savo įsipareigojimus, pasirėmusios nenugalimos jėgos („force majeure“) argumentu.
Tokių pavyzdžių jau yra – antai didžiausias kinų suskystintų gamtinių dujų pirkėjas „China National Offshore Oil Corp.“ paskelbė, kad būtent dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, susijusių su koronavirusu, negalės įvykdyti kai kurių kontraktų.
Todėl jau dabar pravartu įmonių teisininkams išanalizuoti sutartis ir išsiaiškinti, ar jose minimas „force majeure“ atvejis, taip pat pasitikslinti, pagal kokios šalies teisę šios sutartys yra sudarytos.
Remiantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, tam, kad būtų konstatuotas „force majeure“, būtinos keturios sąlygos: aplinkybė neegzistavo sudarant sutartį ir jos atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; dėl aplinkybės sutarties objektyviai negalima įvykdyti; šalis, neįvykdžiusi sutarties, aplinkybės negalėjo kontroliuoti arba užkirsti jai kelio; šalis nebuvo prisiėmusi atsakomybės dėl aplinkybės ar jos padarinių atsiradimo rizikos.
Taip pat nenugalimos jėgos atvejis taikomas tik tuomet, kai įsipareigojimų negalinti įvykdyti bendrovė savo partneriams praneša apie susidariusias aplinkybes ir galimybes įvykdyti savo įsipareigojimus. Priešingu atveju teismai gali neatleisti nuo prievolės vykdymo.
Įtakos turi ir valdžios institucijų veiksmai
Lietuvos Vyriausybės 1996 metų nutarimu yra patvirtintos atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos aplinkybėms taisyklės. Iš šešių jose esančių punktų koronaviruso atveju gali būti taikomi du: teisėti ar neteisėti valstybės institucijų veiksmai bei kitos nenugalimos jėgos.
Pats koronavirusas gali ir neturėti sutarties vykdymui tokios įtakos, kad jį būtų galima pripažinti nenugalima jėga. Užtat valstybės (šiuo atveju – Kinijos) valdžios institucijų veiksmai ar sprendimai, susiję su šiuo užkratu, gali būti įvertinti kaip „force majeure“.
SARS pateko po nenugalimos jėgos skydu
Jeigu sutartys su partneriais iš Kinijos sudarytos pagal šios šalies teisę, tuomet galima remtis precedentais.
Kinijoje teismai yra pripažinę, kad 2003-iaisiais šalyje siautęs sunkaus ūminio respiracinio sindromo (ang. SARS) virusas sudarė nenugalimos jėgos aplinkybes, todėl šalys neatsako už per šį laikotarpį patirtus nuostolius. Panašaus traktavimo, jei bylos būtų nagrinėjamos Kinijoje, galima būtų tikėtis ir koronaviruso atveju.
Todėl Lietuvos įmonėms, ypač dirbančioms ne tik vidaus rinkoje, patartina kruopščiai patikrinti turimus kontraktus, peržiūrėti tiekimo grandinę ir identifikuoti galinčias kilti problemas.