Tokiu skaičiumi galima tik pasidžiaugti. Visgi būtų naivu tikėtis, kad nuvykę į šias vietas visose patalpose pamatysime jose oficialiai įsikūrusių įmonių savininkus ar darbuotojus.
Reikia pripažinti, kad, ekonomikai tampant vis globalesnei, įmonės valdymo organų buvimo vieta vis dažniau nebesutampa su konkrečiu adresu ar patalpomis. O populiarėjant internetiniam verslui kai kurios įmonės apskritai savo veiklą perkelia į globaliąją erdvę ir veikia be biurų.
Deja, Lietuvoje (kaip ir kitose šalyse) vis dar reikalaujama, kad visi juridiniai asmenys turėtų fizinį buveinės adresą. Net ir suprasdami, kad dažnai toks adresas tebus naudojamas formaliai, kaip „pašto dėžutė“, ir vargu, ar ten nuvykę ką nors rasime.
Vis dėlto šis reikalavimas dažnai apsunkina verslo pradžią, nes nuosavo nekilnojamojo turto neturintys įmonių steigėjai priversti prašyti trečiųjų asmenų leidimo juridinį asmenį registruoti jų adresu, o leidimo negavę – pirkti reikalingą paslaugą rinkoje.
Lygiai taip pat, populiarėjant tarpininkavimo paslaugoms, valstybės kaupiami juridinių asmenų registro duomenys praranda patikimumą, nes įmonių nurodytais adresais vis dažniau nėra galimybės rasti jos atstovų.
Tai lemia, kad valstybei vis sunkiau atlikti juridinių asmenų informavimo funkcijas. Absurdiškų istorijų apie tai, kaip asmenims neįmanoma įteikti registruotų laiškų, galėtų papasakoti tiek valstybės institucijos, tiek verslo atstovai.
Dėl to manome, kad atėjo metas sudaryti galimybę juridiniams asmenims pasirinkti vieną iš buveinės alternatyvų – fizinę arba virtualiąją, kuri neturėtų fizinio patalpų adreso.
Kaip su tokia virtualiąja įmone susisieksime? Su virtualios buveinės formą pasirinkusia įmone bet kuris asmuo susisiektų elektroninio pristatymo dėžutės adresu Nacionalinėje elektroninių siuntų pristatymo informacinėje sistemoje, kitaip dar žinomoje „E. pristatymo“ sistemos vardu (jungiantis per Elektroninius valdžios vartus).
Šią sistemą pritaikius siūlomiems pokyčiams, visą oficialią komunikaciją fiziniai ir juridiniai asmenys galės vykdyti panašiai kaip ir elektroniniu paštu – neišeidami iš biuro ar namų, realiu laiku. Visgi svarbiausia yra tai, kad per „E. pristatymo“ sistemą – priešingai nei el. paštu – nusiųstas laiškas turės teisinę ir įrodomąją galią, atitinkančią registruoto laiško (tik saugesniu būdu) įteikimą.
Taip būtų iš esmės sumažintas nepristatytų siuntų skaičius. Ypač svarbu ir tai, kad šie pokyčiai sukurtų svarų postūmį valstybės ir verslo komunikaciją perkelti į elektroninę erdvę ir taip padidinti abiejų sektorių veiklos efektyvumą bei padėtų sutaupyti registruotoms siuntoms ir „popierizmui“ išleidžiamų lėšų.
Žinoma, norėdami įgyvendinti šį pasiūlymą, dar turėsime išspręsti klausimus, kaip bus nustatoma su virtualiomis įmonėmis susijusių bylų teismingumo vieta, dokumentų saugojimo vieta, vykdomos mokesčių administravimo procedūros ir kt. Mūsų pasiūlymas – kad juridinio asmens steigėjas, pasirinkęs virtualią buveinę, steigdamas įmonę nurodytų Lietuvos administracinį teritorinį vienetą, pagal kurį ir bus sprendžiami visi minėti klausimai.
Atsargiai sakome, kad, įgyvendinusi šią iniciatyvą, Lietuva galėtų tapti viena pirmųjų tokį reguliavimą taikančių pasaulio šalių. Kadangi analogiškų pavyzdžių nežinome (galbūt skaitytojai patikslins), gal net galėtumėme būti pirmieji. Bet kuriuo atveju tai būtų svarbus žingsnis geresnės verslo aplinkos, valstybės paslaugų skaitmeninimo ir šalies konkurencingumo kryptimi.
Su viešam derinimui pateiktu pasiūlymu galima susipažinti Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje. Tikimės sulaukti kuo daugiau nuomonių, kaip efektyviausiai įgyvendinti šią iniciatyvą.