D. Grybauskaitės pataisomis buvo siekiama mažinti skolų išieškojimo proceso išlaidas, neleisti antstoliams taikyti perteklinių priemonių, antstolių atlyginimą riboti iki 15 procentų nuo išieškojimo sumos ir kita. Vasarį Vyriausybės pateikto pasiūlymo esmė – vykdomuosius dokumentus tam tikroje teritorijoje veikiantiems antstoliams paskirstyti proporcingai. Šiais pasiūlymais galimai ne tik nebus apsaugoti skolininkai, bet ir bus iškraipyta konkurencija tarp antstolių.
Puse lūpų kalbama, kad toks pasiūlymas – sąmoningas bandymas eliminuoti konkurenciją ir gelbėti dalį antstolių, kuriems iškilo reali bankroto grėsmė po to, kai LR Teisingumo ministro 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu buvo ženkliai sumažintos antstolio vykdymo išlaidos.
Skirtumai tarp efektyviai ir neefektyviai dirbančių antstolių
Šiandien Lietuva pirmauja išieškojimo sistemos informacinių technologijų srityje, iš Lietuvos pavyzdį ima ir kitos Europos šalys. Lietuvos antstoliai lyderiauja pasaulyje pagal turtinių reikalavimų užtikrinimo kokybę, o pasaulio banko „Doing Business“ 2018 m. reitinge mūsų valstybė užėmė 4 vietą pasaulyje sprendimų vykdymo srityje. To priežastis – prieš 16 metų įvykusi sėkminga antstolių reforma, kuri skatina konkurenciją tarp antstolių, taigi – ir inovatyvių priemonių taikymą.
Tačiau priėmus tokius Vyriausybės siūlymus, neabejotinai sumažės išieškojimo efektyvumas, išieškojimo greitis, pajamos. Tai gali lemti mažesnį investuotojų susidomėjimą ir investicijas.
Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 115 antstolių, tačiau jų darbo specifika ir efektyvumas – labai nevienodi. Dalis smulkiausių antstolių nesugebėjo prisitaikyti prie rinkos pokyčių, atėjusių po antstolių reformos. Iki jos nereikėjo daug stengtis dėl išieškojimo efektyvumo ir tinkamos komunikacijos su išieškotojais, nes valstybė aprūpindavo ir darbu, ir atlygiu. Šiandien tendencijos kitokios – kasdien būtina prisitaikyti prie vis naujų rinkos pokyčių, investuoti į personalą, jo mokymus, informacinių technologijų sritį.
Skirtumai tarp efektyviai ir neefektyviai dirbančių antstolių – tikrai dideli. Pavyzdžiui, tam, kad byla būtų greičiau išspręsta, efektyvūs antstoliai ieško įvairių būdų tam, kad skolininkui būtų įteikti procesiniai dokumentai, o neefektyvūs laukia, kol skolininkas pats atsiras ir „marinuoja skolą“. Efektyvūs antstoliai kviečiasi skolininkus į savo biurą ir bando sudaryti geranoriškus susitarimus dėl skolų dengimo dalimis, o neefektyvūs vengia susitikimų su skolininkais ir neieško išeities iš padėties. Panašių pavyzdžių – apstu.
Vyriausybės siūlymas remiasi klaidinga prielaida, kad antstoliais dirbantys asmenys vienodai efektyviai geba dirbti bei atlikti visus įmanomus vykdymo proceso veiksmus. Tačiau taip nėra. Vieni yra labiau atsidavę savo veiklai, kiti – mažiau. Vieni antstoliai turi daugiau teorinių žinių, bet yra prasti vadovai ir nesugeba tinkamai organizuoti kontoros darbo veiklos. Vieni dirba daug, o kiti nuolat atostogauja arba dirba 4 valandas per dieną, kontoros priežiūrą palikdami savo padėjėjams. Vieni skiria dideles pinigų sumas modernių technologijų ir sistemų diegimui, robotizuoja standartinius veiksmus, o kiti antstoliai to net nesistengia daryti ir orientuojasi tik į savo pelną.
Grėsmė kyla tiek efektyviai skolų išieškojimo sistemai, tiek skolininkams
Kyla didelė tikimybė, kad dėl naujų pasiūlymų antstoliams neliks paskatų investuoti į vykdomos veiklos kokybę, nes gaunamo darbo kiekis ir atlygis niekaip nepriklausys nuo atliekamos darbo kokybės. Be to, Vyriausybės pasiūlymuose neapsvarstyta ir tai, kaip jau šiandien neefektyviai dirbantys ir mažai bylų turintys antstoliai galės suvaldyti dar didesnį vykdomųjų bylų srautą.
Dėl Vyriausybės siūlymų gali nukentėti ir patys skolininkai, nes išieškojimo procesas didele dalimi priklauso nuo antstolių darbo efektyvumo: svarbu, kaip dažnai tikrinama skolininko turtinė padėtis, kaip operatyviai atliekami priverstiniai vykdymo veiksmai, kaip greitai imamasi priemonių realizuoti turtą iš varžytynių, kaip operatyviai komunikuojama su bylos šalimis.
Rinkoje matoma pavyzdžių, kai panašaus tipo skolas vieni antstoliai išieško per pusę metų, o kiti – tik per du metus. Jei, pavyzdžiui, skolininko skola siekia 10 000 eurų, metinės palūkanos sudaro 15 procentų, metų gale susidaro 1500 eurų palūkanų suma. Jei skola vietoj pusės metų išieškoma per du metus, skolininkas papildomai patiria 2250 eurų nuostolį vien dėl kapsinčių palūkanų, o dar prisideda ir neefektyvių antstolių išlaidos.
Užsitęsus skolos išieškojimo procesui, skolininkas sumoka daugiau, kadangi įprastai vykdomosiose bylose yra skaičiuojamos palūkanos iki visiško prievolės įvykdymo. Be to, Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodoma, kad jeigu sprendimas neįvykdomas per šešis mėnesius, tai prie būtinųjų vykdymo išlaidų pridedama 50 proc. šiam išieškojimui taikomų būtinųjų vykdymo išlaidų dydį atitinkanti suma. Ši suma taip pat pridedama už antrus ir trečius vykdomosios bylos metus. Tai reiškia, kad antstoliai bus suinteresuoti atlikti tik būtinus ir įstatymo reikalaujamus išieškojimo veiksmus tam, kad skolos išieškojimo laikotarpis prailgėtų, o kartu su juo išaugs ir skolininkų skolų sumos.
Nauji siūlymai palies visų verslo sektorių įmones
Siūloma tvarka paliestų visų sektorių įmones, nes proporcingas bylų skirstymas antstoliams padidintų administracinę naštą ir išlaidas, o tai ypač pajustų didieji kreditoriai, kurie turi ne vieną tūkstantį vykdomųjų bylų.
Šiuo metu kreditoriai komunikuoja su keliais pasirinktais antstoliais, iš šių gauna ataskaitas apie jų žinioje esančių vykdomųjų bylų eigą. Įvedus pakeitimus, bus įtrauktas platesnis ratas antstolių, administruoti bendravimą su jais kreditoriams reikės daugiau darbuotojų. Tai neabejotinai turės įtaką prekių ir paslaugų (pvz., telekomunikacijų) kainai, kurią turės sumokėti vartotojai.
Sumažėjęs išieškojimo efektyvumas lems ir skolų portfelių kainos mažėjimą, kurį pajus didieji skolų portfelius parduodantys kreditoriai – finansinės įstaigos, telekomunikacijų bendrovės. Atitinkamai, vartotojas, norintis gauti šių subjektų produktus ir paslaugas, turės sumokėti didesnę kainą.
Jei advokatams būtų taikoma tokia pati tvarka?
Prieš priimant sprendimą neabejotinai reikėtų išklausyti daugiau nuomonių, įvertinti ne tik antstolių uždarbio problemą, tačiau ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Svarbu įvertinti ir Vyriausybės pasiūlymą iš principo. Dabar atrodo, kad jei Vyriausybės siūlymas būtų taikomas kitose srityse, Vyriausybė liktų nesuprasta.
Kaip reaguotumėm, jeigu, pavyzdžiui, analogiška sistema būtų taikoma advokatams? Juk irgi galima būtų daryti prielaidą, kad civilinis procesas – visiems vienodas, o advokato asmuo neturi įtakos, todėl sistema galėtų automatiškai parinkti advokatą. Turbūt visiems būtų aišku, kad būtų eliminuojamas advokatų kontorų darbo efektyvumas, visa sistema taptų nekonkurencinga bei neefektyvi, be to, liktume nesuprasti ir visame pasaulyje.