Lietuva pasiekė reikšmingą pažangą artėdama prie ES pragyvenimo lygio. Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, 2020 m. Lietuva pagal vienam gyventojui tenkantį BVP pagal perkamosios galios paritetą užėmė 15 vietą tarp 27 ES valstybių. Aplenktos tokios valstybės kaip Ispanija, Estija ar Portugalija. Visgi Lietuvos BVP, tenkantis vienam gyventojui, neatsižvelgus į perkamosios galios skirtumus, siekė tik 59 proc. ES vidurkio. Tai rodo, kad kelias transformuojant Lietuvos ekonomikos modelį vis dar laukia netrumpas.
Ekonomikos transformacija nėra abstrakti sąvoka. Ji yra pagrįsta konkrečiais pokyčiais – kuriamomis gerai apmokamomis darbo vietomis, konkurencingais klasteriais ir tarptautiniu mastu pripažįstamomis kompetencijomis vystant inovatyvius produktus ir paslaugas. Vertinant inovacijomis ir technologijomis paremtus augimo šaltinius, pagal išlaidų inovacijoms dalį nuo šalies BVP Lietuva daugiau nei 2,5 karto atsilieka nuo išsivysčiusių valstybių klubo EBPO vidurkio.
Viena to pamatinių priežasčių – žemės pridėtinės vertės veiklų dominavimas Lietuvos ekonomikoje. Dirbančiųjų dalis pažangiųjų technologijų gamybos ir žinioms imliuose paslaugų sektoriuose 2020 m. Lietuvoje sudarė 13,6 procento. Tai – antras blogiausias rezultatas ES, gerokai nutolęs nuo ES vidurkio, kuris siekia 19 procentų. Lietuva taip pat rikiuojasi priekyje EBPO valstybių, kurių darbo rinka gali būti labiausia paveikta automatizacijos dėl vyraujančios ekonomikos struktūros.
Siekiant, kad ekonomikos transformacija neliktų tik miražas, Lietuva per artimiausią dešimtmetį turi iš esmės padidinti aukštos pridėtinės veiklų dalį šalies ekonomikos struktūroje. Pažangiųjų technologijų gamybos ir žinioms imliuose paslaugų sektoriuose darbo našumas ES yra maždaug pusantro karto didesnis nei kituose ekonomikos sektoriuose. Šie sektoriai pasižymi didesnėmis išlaidomis inovacijoms ir aukštojo išsilavinimo reikalaujančioms kompetencijoms.
Izraelis, kuriame išlaidų inovacijoms dalis nuo BVP daugiau nei dvigubai lenkiantis turtingųjų valstybių klubo EBPO vidurkį, proveržį pasiekė būtent aukštųjų technologijų sektorių dėka. Beveik pusę (46%) Izraelio eksporto sudaro aukštųjų technologijų produktai ir paslaugos, tarp kurių dominuoja IT paslaugos ir produktai, kompiuterinės, elektroninės ir optinės įrangos gamyba, farmacijos produktai.
Ir Lietuvai reikalingi aiškūs sektoriniai prioritetai. Turint ribotus viešuosius finansinius išteklius, tikslinga orientuotis į tuos sektorius, kuriuose viešosios investicijos kuria didžiausią grąžą šalies ekonomikai, kitu atveju nei vienas sektorius negauna reikiamo postūmio. Visgi sektoriniais prioritetais neturėtų būti vadovaujamasi aklai, o sektorinis požiūris turi būti derinamas su horizontalia produktyvumo didinimo politika, aktualia įvairiuose sektoriuose veikiančioms įmonėms.
Kurie sektoriai įgalintų Lietuvos ekonomikos šuolį kokybės skalėje? Dalis jų jau yra įtvirtinti strateginio planavimo dokumentuose. 2021-2030 m. Nacionaliniame pažangos plane yra nustatyti tokie Lietuvos ekonomikos transformaciją įgalinantys sektoriniai prioritetai: gyvybės mokslai, inžinerinė pramonė bei informacijos ir ryšių technologijų (IRT) sektorius.
Gyvybės mokslų sukuriama BVP dalis turi pasiekti 5 procentus šalyje sukuriamos pridėtinės vertės, IRT sektoriaus – 9,3 procento, o inžinerinės pramonės – 7,7 procento. Taip pat siekiama padidinti dirbančiųjų pažangių ir vidutiniškai pažangių technologijų gamybos ir žinioms imlių paslaugų sektoriuose dalį iki 17 procentų nuo visų užimtų gyventojų. Realizuojant šias sektorines ambicijas, būtų tinkamai išnaudojamas Lietuvos potencialas ir stiprybės.
Covid-19 pandemija suteikė naują impulsą globaliai gyvybės mokslų industrijos plėtrai, o inžinerinės pramonės ir IRT sektoriai yra kritiškai svarbūs, siekiant sėkmingai įgyvendinti ES ambicijas skaitmeninės ekonomikos, žaliojo kurso ir pramonės 4.0 srityse.
Tikslai ambicingi, prioritetai aiškūs, tačiau ar tai garantuoja norimą rezultatą? Nebūtinai. Iš pirmo žvilgsnio didelė pažangių sektorių dalis ekonomikos struktūroje negarantuoja inovacijų proveržio.
Vienas to pavyzdžių – Slovakija, kurios pažangiųjų sektorių dalis ekonomikos struktūroje yra panaši į Čekijos ar Slovėnijos. Visgi ši šalis daugiau nei dvigubai atsilieka nuo minėtų valstybių pagal išlaidų inovacijoms dalį nuo šalies BVP.
Siekiant, kad sektorių plėtra būtų grindžiama inovacijomis, Lietuvai svarbu minėtiems prioritetiniams sektoriams turėti nuoseklią kilimo sektorių vertės grandinėmis aukštyn strategiją.
Ekonomikos transformacija galima tik vystant aukštesnės pridėtinės vertės funkcijas (pavyzdžiui, inovacijų, produktų kūrimo ar vystymo). Norint tai pasiekti, turi būti išpildomos esminės sėkmingos sektoriaus ekosistemos sąlygos – nuo inovacijų infrastruktūros iki tokias funkcijas gebančių vykdyti talentų. Lietuva gali turėti išplėtotą įmonių poreikius atitinkančią infrastruktūrą, puikią inovacijų skatinimo ir pagalbos verslui sistemą, tačiau visa tai neduos norimo efekto, jei Lietuvoje trūks sektoriui aktualių kompetencijų specialistų arba galios inovacijoms kelią užkertantis teisinis reguliavimas.
Tik veikiant kryptingai, orientuojantis į nustatytus prioritetus ir įgyvendinant visapusiškas tikslinių sektorių vystymo strategijas, galima tikėtis sėkmės išsikovojant stipresnes pozicijas tarptautinėse vertės grandinėse.