Artėjantis 2021-2027 m. ES finansavimo laikotarpis ir naujasis ES ekonomikos gaivinimo planas yra unikali galimybė Lietuvai įgyvendinti struktūrinius ekonomikos pokyčius, nukreipti ekonomikos išteklius ir žmogiškąjį kapitalą pažangios ekonomikos link. Bet ar turime tam tinkamus įgyvendinimo instrumentus ir pajėgumus?
Praėjusių metų gruodį išleistas specialus Pasaulio ekonomikos forumo rengiamo konkurencingumo indekso leidimas pagrindinį dėmesį skyrė šalių galimybėms transformuoti ekonomikos modelį po COVID-19 pandemijos. Anot Pasaulio ekonomikos forumo ekspertų, sėkminga šalių ekonomikos transformacija didele dalimi priklausys nuo viešojo valdymo kokybės. Naujos kartos valstybės institucijoms turi ne tik atitikti aukštus skaidrumo, efektyvumo kriterijus, bet ir būti pasirengusios ateities iššūkiams – aiškiai komunikuoti ilgalaikę viziją, numatyti ateities tendencijas ir lanksčiai reaguoti į šokus, sukeltus klimato kaitos, sparčių technologinių pokyčių ar kitų aplinkybių.
Lietuvos kontekste tokia Pasaulio ekonomikos forumo žinutė kelia nerimą. „Investuok Lietuvoje“ atlikta analizė atskleidė, kad Lietuvos progresą reikšmingai riboja menkas dėmesys valstybės politiką įgyvendinančių institucijų stiprinimui. Būtent įgyvendinimo lygmenyje dažnai stringa ant popieriaus gražiai skambantys planai ir valstybės strategijos.
Vargu ar sutapimas, kad 2019 m. Pasaulio konkurencingumo indekse 1 vietą užimantis Singapūras pirmauja ir 2019 m. Pasaulio banko valdžios efektyvumo indekse, kuriame šiai šaliai 1 vieta skirta jau šeštus metus iš eilės. Meritokratija, privačiam sektoriui konkurencinga darbo užmokesčio sistema, efektyvumas ir orientacija į rezultatą, investicijos į valstybės tarnautojų išsilavinimą – tai yra esminės Singapūro viešojo sektoriaus produktyvumo paslaptys.
Palyginkime tai su Lietuvos rezultatais. 2019 m. Pasaulio banko valdžios efektyvumo indekse Lietuvai tenka 36 vieta tarp 204 valstybių. Oksfordo universiteto Tarptautiniame valstybės tarnybos efektyvumo indekse tarp 38 valstybių Lietuva užima 20 vietą pagal valstybės tarnybos efektyvumą. Pagal valstybės tarnybos gebėjimų vertinimą Lietuva yra vos 36 vietoje. Ar tai skamba kaip tvirtos prielaidos tam, kad Lietuva pasiektų Nacionalinio pažangos plano tikslus ar pasivytų ES senbuves transformuodama savo ekonomikos modelį?
Magiškų receptų nėra, tačiau 4 konkretūs pokyčiai padėtų valstybės institucijoms tapti Lietuvos ekonomikos pokyčių varikliu.
Pirmasis žingsnis link stiprių valstybės institucijų sukūrimo – stiprios lyderių komandos suformavimas, į kritiškai valstybės pažangai svarbias institucijas pritraukiant aukštos kompetencijos vadovus. Pasamdytiems vadovams turi būti nustatyti pamatuojami tikslai ir suteiktos lanksčios galimybės siekti išsikeltų tikslų pasirenkant optimalią organizacijos struktūrą, komandą ir veiklos modelį. Būtina, kad reguliariai vyktų vadovų ir kitų darbuotojų rotacija tarp viešojo ir privataus sektorių. Sprendžiant dėl darbo užmokesčio, Singapūre taikomas paprastas kriterijus – kokį atlyginimą gautų nustatytą kompetencijų lygį atitinkantis asmuo, jei būtų pasirinkęs karjeros kelią privačiame sektoriuje.
Antroji svarbi dedamoji – investavimas į žmones, jų administracinius gebėjimus ir kompetencijas. Valstybės politiką įgyvendinančiose institucijose reikalingi aukštas kompetencijas turintys ir į rezultatą orientuoti specialistai, gebantys lanksčiai prisitaikyti prie nuolat kintančių aplinkybių, modernizuoti ir kurti naujus veiklos procesus, turintys pokyčių valdymo kompetencijas, realiu laiku analizuojantys situaciją ir kuriantys įrodymais grįstus sprendimus.
Valstybė turi aktyviai „medžioti“ talentus, pasiūlyti jiems tobulėjimo perspektyvas. Jungtinėje Karalystėje veikia Valstybės tarnybos lyderystės akademija, šalyje taikomos specialios vadovų rezervo rengimo schemos. Valstybės tarnautojų kompetencijoms ugdyti pasitelkiami ir prestižiniai universitetai, vykdant specialią magistro programą Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykloje.
Trečiasis pokytis – valstybės politiką įgyvendinančių institucijų veiklos laisvės ir nepriklausomumo didinimas. Sunku tikėtis, kad procedūriniais apribojimais supančiotas viešasis sektorius gali spėti paskui vis greičiau kintantį pasaulį. Institucijų ir jų vadovų veiklos vertinimas turi būti susietas su skaidriais ir pamatuojamais tikslais, užkertančiais kelią laikyti vadovo kėdėje aukštų rezultatų nedemonstruojančius asmenis ar spręsti personalijų klausimus remiantis subjektyviais kriterijais. Šie tikslai turi aiškiai apibrėžti valstybės politiką įgyvendinančių institucijų atsakomybės ribas, kuriomis vadovaudamosi institucijos turi tapti atsakingos už valstybės pažangą, žvelgti ne tik į dabarties, bet ir į ateities iššūkius.
Ketvirtasis pokytis – viešojo sektoriaus inovatyvumo didinimas. Valstybės politiką įgyvendinančios institucijos turi žengti į dvidešimt pirmąjį amžių ir savo veiklos modelį grįsti skaitmeninės valdžios principais ir moderniomis kompetencijomis – nuo duomenų analizės pagrindu kuriamų elgsenos ekonomikos sprendimų iki dirbtinio intelekto pritaikymo persidengiantiems teisės aktų reikalavimams nustatyti ar mokesčių surinkimui gerinti.
Į viešąją politiką turi būti plačiai integruoti elgsenos mokslų, ateities įžvalgų, dizainu paremto mąstymo principai. Viešosios politikos laboratorijos, GovTech sprendimai, Lean procesai turi tapti kasdiene institucijų darbo dalimi. Institucijos neturi būti iš karto baudžiamos už nepasiteisinusias inovacijas – klaidos ir pakartotiniai bandymai yra natūrali inovacijų proceso dalis. Į inovacijų viešajame valdyme skatinimą taip pat turime pasižiūrėti inovatyviai. Reikalingas viešojo valdymo inovacijų fondas, kuris lyg startuolius lanksčiai finansuotų viešojo sektoriaus inovacijas, turinčias teigiamą poveikį piliečiams ar verslui. Tokie fondai veikia daugelyje EBPO valstybių.
Kiek gi tai kainuotų? Kokybiškos valstybės institucijos – sąlyginai nebrangi investicija, ypač įvertinus, kiek Lietuvai gali kainuoti neįgyvendintos reformos ir prarastos galimybės. Singapūro pamoka Lietuvai yra akivaizdi – kalbant apie viešojo sektoriaus valdymą, turi būti matomos abi efektyvumo monetos pusės – ir skiriami ištekliai, ir pasiekti rezultatai. Valstybės institucijos turi efektyviai naudoti skiriamus išteklius ir demonstruoti investicijas atperkančius aukštus rezultatus, kurių poveikį justų ir gyventojai, ir verslas, o neefektyvumo apraiškos ir stabiliai prasti rezultatai turi būti netoleruojami.
Investicija į valstybės politiką įgyvendinančių institucijų stiprinimą ir valstybės tarnybos kompetencijas yra raktas į Lietuvos ekonomikos transformaciją aukštos pridėtinės vertės link. Tai, ar juo pasinaudosime, nulems mūsų valstybės vystymosi trajektoriją artimiausią dešimtmetį.