Dėl atsiskaitomojo kriptovaliutos pobūdžio, leidžiančio nuslėpti tapatybę, daug kas šį instrumentą traktuoja kaip pinigų plovimo priemonę. Nelegalūs verslai, savaime suprantama, mažiausiai suka galvą apie apskaitą. O kokioje balanso eilutėje apskaityti kriptovaliutą legaliu verslu užsiimančiam juridiniam vienetui?
Taigi įmonių apskaitininkų interesas – paprastesnis: vis dar neturime standarto, pagal kurį būtų galima vesti finansinę kriptovaliutos apskaitą.
Kriptovaliuta buhalterijoje: kas tai?
Daugelio Lietuvos įmonių apskaitininkams problemų kelia jau šio instrumento apibrėžimas. Pagal savo prigimtį kriptovaliuta yra skirta būti atsiskaitymo priemone, pinigais. Tačiau pinigai yra kuriami, leidžiami ir reguliuojami valstybių, o kriptovaliutos – ne. Kitas terminas, kuriuo būtų galima apibrėžti kriptovaliutą – „pinigų ekvivalentas“. Deja, jis taip pat klaidinantis, nes apskaitos standartuose nurodyta, kad pinigų ekvivalento vertė negali stipriai kisti. Tuo tarpu kriptovaliutų kainų svyravimai yra milžiniški.
Tiek tarptautiniai, tiek Lietuvos verslo apskaitos standartai (VAS) neleidžia kriptovaliutos priskirti nei prie pinigų, nei prie pinigų ekvivalentų. Jei kriptovaliutos negalima įtraukti į „pinigų bei pinigų ekvivalentų“ eilutę įmonės balanse, kur tuomet nurodyti įmonės sąskaitoje turimus bitkoinus, riplus, etereusus, litkoinus ir kitas kriptovaliutas?
Viena iš galimybių – traktuoti kriptovaliutą kaip finansinį instrumentą. Tačiau finansinio instrumento apibrėžimas teigia, kad jo turėtojas turi nenuginčijamą teisę už tą instrumentą gauti kitokį turtą. O turint omenyje kriptovaliutą, nėra kitos pusės, institucijos, kuri būtų įsipareigojusi už kriptovaliutą suteikti kitą turtą. Taigi, šis traktavimas joms taip pat nelabai tinka.
Kitas kelias – kriptovaliutas traktuoti kaip ilgalaikį nematerialųjį turtą. Bet ir tokiu atveju trūktų tikslumo, mat pagal apibrėžimą šis turtas verslui turėtų teikti ilgalaikę naudą.
Dar viena galimybė – balanse kriptovaliutą nurodyti prie atsargų. Toks jos apibūdinimas būtų pakankamai tikslus įmonėms, kurios užsiima prekyba kriptovaliutomis. Deja, šis būdas netiktų kita veikla užsiimančioms įmonėms.
Detalizuojame aiškinamajame rašte
Kadangi Lietuvos bankas viešai skelbia, jog kriptovaliutos Lietuvoje yra neprižiūrimos ir nereguliuojamos, į klausimą, kaip jas apskaityti, oficialaus aiškinimo neturi ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie LR finansų ministerijos. Kol kas šios institucijos specialistai teikia konsultacinio pobūdžio informaciją.
Jų nuomone, „virtuali valiuta pagal jos pobūdį ir ekonominę prasmę apskaitoje galėtų būti pripažįstami trumpalaikiu finansiniu turtu ir finansinėse ataskaitose parodomi kaip kitas finansinis turtas, kitos investicijos ar pinigų ekvivalentai“.
Panašu, kad kol nėra aiškių gairių, standartų ir reguliavimo, įmonės turi laisvę pačios nuspręsti, kur savo apskaitoje nurodyti kriptovaliutas. T. y. įmonė turi pasirinkti ir taikyti tokią apskaitos politiką, kad finansinės ataskaitos teisingai parodytų įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus. Tokiu atveju, virtuali valiuta apskaitoje turėtų būti registruojama pagal jos turinį ir ekonominę prasmę. Reiktų žiūrėti į įmonės veiklos pobūdį, atsižvelgti, kokią reikšmę joje užima kriptovaliutos, ir spręsti, kurioje balanso eilutėje būtų geriausia atvaizduoti: pinigai, vertybiniai popieriai, ilgalaikis turtas ar atsargos.
Kriptovaliutą įtraukus į pasirinktą eilutę, tarkime, „pinigai ir pinigų ekvivalentai“, svarbiausia prie bendrovės balanso pridedamame aiškinamajame rašte atvaizduoti (paaiškinti ir aprašyti) informaciją apie balanse turimas kriptovaliutas ir jomis atliktas operacijas. Toks atvaizdavimas reikalingas, kad tretieji asmenys matytų galimas įmonės rizikas ir turėtų tikslų vaizdą apie įmonės finansinę padėtį.
Kalbant apie kriptovaliutų apskaitą, labai svarbu nepamiršti, kad finansinė ir mokestinė apskaita yra du skirtingi dalykai. Jei mokestinės apskaitos ypatumai yra daugmaž aiškūs, finansinėje apskaitoje klaustukų yra likę labai daug. (Beje, kalbant apie virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (ICO) apskaitą, tų nežinomųjų yra dar daugiau. Tačiau tai – atskira tema.) Tokia aiškiai neapibrėžta situacija gali reikšti tik viena – panašūs projektai yra padidintos rizikos, nes tretiesiems asmenims sudėtinga matyti realią situaciją bendrovių finansuose.
Dėl spekuliacinių galimybių šiandien išaugęs susidomėjimas kriptovaliutomis ateityje gali ir nuslūgti, tačiau neabejoju, jog kriptovaliutos niekur nedings. Galbūt šiems vienetams bus sukurti nauji apibrėžimai ir apskaitos standartai. O kol atsakingos institucijos nėra pateikusios savo vertinimų dėl kriptovaliutos traktavimo, įmonėms savo apskaitoje tenka vadovautis tradiciniais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.