Valstybės pasiūlyta dalinė nuomos kompensacija turėjo būti pagalba verslams, kurie dėl karantino išsekintų klientų srautų nebegali mokėti anksčiau suderėtų nuomos mokesčių. Tačiau valstybės nustatyta sąlyga – mokesčio nuolaidos ir iš nuomotojų pusės – tapo įrankiu, kuris atsisuka prieš verslą dar bandančius reanimuoti nuomininkus.
Pristatant valstybės siūlomą priemonę visų sudėtingų klausimų ministras Žygimantas Vaičiūnas žadėjo: „Nekilnojamo turto valdytojo suteiktos nuolaidos ir valstybės subsidijos pagalba verslo patiriamoms išlaidoms turėtų sumažėti iki 80 procentų“.
Bet realybė – gana spalvinga.
Karantino problemos kai kuriems verslininkams tapo dar viena proga perskirstyti sąnaudų naštą. Tą puikiai matome lygindami „Open24“ pardavimo taškų tinklo padėtį skirtingose vietose. Daugeliui valdomų „Crocs“ prekės ženklu pažymėtų taškų nuomotojai suteikė 30-50 proc. nuolaidas ir tai išties ženkliai sumažino nuomos naštą karantino laikotarpiu, nei būtų tekę vykdant sutartis pagal raidę.
Tačiau kai kur valstybės nustatytas sąlygas nuomotojai pradėjo naudoti savo problemoms spręsti, o ne bendradarbiauti. Pavyzdžiui, Kauno „Akropolio“ prekybos centro valdytojai informavo, kad sutinka suteikti valstybės nustatytas nuolaidas, bet tik su papildoma sąlyga, jei nuomininkas papildomai ilgam laikui pratęs nuomos sutartį ir ... senomis (!) sutarties sąlygomis.
Vertiname tai kaip pigų šantažą: nuolaidos šiandien mainais į tik vienai pusei naudingus ateities susitarimus. Šiandien realybė tokia, jog prekybos centrų lankytojų srautas yra 30-40 proc. mažesnis nei iki pandemijos. Kada ir kaip jie atsistatys – niekas nežino ir net nebando spėlioti. Tad tokie pasiūlymai – tai bankroto tikimybės didinimas ateityje mainais už „finansinio gaivinimo aparatą“ šiandien.
Jeigu paskaičiuosime, tai nesunkiai pamatysime, kad pasinaudojus tokiu pasiūlymu visa valstybės teikiama lėšų suma per didesnį nei rinkos nuomos mokestį jau artimiausiais metais nusėstų tokių prekybos centrų kaip Kauno „Akropolis“ savininkų – konkrečiu atveju Vokietijos „Deka Immobilien Gmbh“ – kišenėse.
Tokia perspektyva – pasinaudoti valstybės siūloma priemone, bet jai pasibaigus vis tiek užsidaryti – verčia ne tik „Open24“ atsisakyti tokių priemonių. Ilgu laikotarpiu tai nesukurtų jokios pridėtinės vertės, o sutikus su tokiais „Deka“ siūlymais Lietuvos valstybės skiriamos lėšos nė kiek nepagelbėtų Lietuvos veikiančiam verslui, o naudą sukurtų tik vokiškam pensijų fondui.
Kita vertus, tokie įžūlūs prekybos centrų veiksmai naikina ir tokių prekybos centrų galimybes naujoje po-karantininėje konkurencinėje aplinkoje. Daugelis stiprių nuomininkų turi parduotuves daugelyje konkuruojančių prekybos centrų. Tad srautams neatsistačius, daug kam gali užtekti ir vienos prekybos vietos tokio dydžio mieste kaip Kaunas. Todėl tokie neatsakingi ir į greitą trumpalaikį pelną orientuoti „Deka“ veiksmai lems, kad nuomininkai rinksis kitas konkurencingos prekybos centrų rinkos alternatyvas. Juolab, kad daugelis lietuviško kapitalo valdomų didžiųjų prekybos centrų – net turėdami didesnę rinkos dalį nei „Deka“ – pavyzdžiui, tiek Vilniaus „Akropolis“, tiek „Mega“ nuomos kompensacijas taikė be jokių papildomų salygų.