Išsiskyrę technologijų milžinių keliai
Volstryto investuotojų „didžiuoju septynetu“ pavadinta JAV technologijų įmonių grupė, kurios akcijų kainos per 2023 m. pademonstravo įspūdingą augimo šuolį, šįmet pasuko skirtingais keliais.
Po lūkesčius pranokusių pajamų rodiklių bendrovės „Meta“, valdančios „Facebook“, rinkos kapitalizacija vos per vieną dieną šoktelėjo 197 mlrd. JAV dolerių. Šios bendrovės paskutinio praėjusių metų ketvirčio pelnas išaugo 3 kartus, palyginti su analogišku ankstesnių metų ketvirčiu, ir sudarė 14 mlrd. JAV dolerių.
Rinkoje vyraujantį sentimentą pralenkė ir tokios bendrovės kaip „Microsoft“, „Amazon“ ir „Nvidia“. Pastarosios bendrovės akcijas vis dar palaiko dirbtinio intelekto bumas, jų kaina nuo metų pradžios yra išaugusi 37 proc.
Tuo metu elektromobilių gamintojos „Tesla“ akcijos dėl pranešimų apie susitraukusias pajamas ir lėtėjantį augimą dėl didėjančios konkurencijos, ypač Kinijoje, nuo metų pradžios jau prarado 25 proc. savo vertės.
Kita stagnuojanti „didžiojo septyneto“ bendrovė yra „Apple“, kuri kol kas garsiai nekalba apie savo planus dėl dirbtinio intelekto, o jos naujas produktas po ilgos pertraukos – virtualios realybės akiniai „Vision Pro“ už 3,5 tūkst. JAV dolerių – svaresnės įtakos akcijų kainai nepadarė.
Prie balanso artėjanti JAV ekonomika
Panašu, kad JAV ekonomika artėja prie subalansuoto scenarijaus, vadinamo „aukso viduriu“, kai jos augimas yra nei per greitas, nei per lėtas, o infliacija priartėjusi prie ilgametės normos. Tai gali turėti raminamą poveikį rinkoms, sumažinti jų svyravimo riziką ir paskatinti tolesnį akcijų kainų augimą.
Didelis užimtumas, nuosaikiai lėtėjantis augimas ir vėstanti infliacija, „Swedbank“ analitikų vertinimu, leidžia tikėtis labiau prognozuojamos Federalinių rezervų banko (FED) politikos krypties bei išvengti rinkas nemaloniai galinčių nustebinti siurprizų.
Kita vertus, naujausi JAV infliacijos duomenys rodo vėl nežymiai ūgtelėjusią infliaciją ir greičiausiai atitolina sprendimą dėl bazinių palūkanų sumažinimo bent iki gegužės. Per sausį pagrindinis vartotojų kainų indeksas JAV, į kurį neįtraukiamos maisto ir energijos kainos, nuo gruodžio padidėjo 0,4 proc., o per metus jo augimas sudarė 3,9 proc. Bendras vartotojų kainų indeksas per mėnesį ūgtelėjo 0,3 proc., o metinis jo augimas sudarė 3,1 proc.
Iki penktadienio, vasario 16 d., per dviejų savaičių laikotarpį „Dow Jones“ padidėjo 0,65 proc., „S&P 500“ – 1,27 proc., o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ – 1,14 proc.
Stipresnio JAV dolerio perspektyva
Nepaisant aukštesnės infliacijos duomenų JAV, dolerio ir euro santykis išlieka 1,07–1,09 rėžyje laukiant aiškesnių pinigų politikos gairių iš FED ir Europos Centrinio Banko (ECB). Kol kas ECB turi daugiau argumentų mažinti palūkanas nei FED.
„Swedbank“ valiutų strategų vertinimu, JAV dolerio perspektyvos yra itin neaiškios šįmet, o jo stiprėjimą galėtų paskatinti produktyvumo augimas, fiskalinės politikos priemonės, Donaldo Trumpo išrinkimas prezidentu. Šie veiksniai kompensuotų tikėtiną FED palūkanų mažinimo poveikį ir paspartėjusį augimą kitose šalyse.
Euro kursas per paskutines savaites paaugo 0,32 proc. ir nusistovėjo ties 1,07 JAV dolerio už eurą riba. Tuo metu svaro sterlingų kursas fiksavo 0,53 proc. augimą prieš dolerį ir penktadienį buvo prekiaujamas 1,26 JAV dolerio už vieną svarą santykiu. Japonijos jena susilpnėjo 1 proc., o kursas prekyboje siekė 150 jenų už JAV dolerį.
Europos įmonės nepateisina lūkesčių
Europos įmonių rezultatų skelbimo sezonas prasidėjo prasčiausiomis naujienomis mažiausiai per dešimtmetį, o daugelio juos paskelbusių įmonių [duomenys – red.] neatitinka analitikų lūkesčių. Teigiama tendencija galima laikyti nebent tai, kad rinkos pastebi ir įvertina geresnius rezultatus paskelbusias bendroves.
Rinkoje pagal savo rezultatus išsiskyrė mažmeninės prekybos ir vartojimui skirtų prekių įmonės. „Unilever“ akcijos paaugo po to, kai įmonė paskelbė apie pirmą kartą nuo 2021 m. augusias pajamas. Mokėjimų apdorojimo įmonės „Adyen“ akcijų kaina taip pat pakilo įmonei paskelbus apie pardavimų augimą. Net „Gucci“ ir kitus prabangos prekių namus valdančios „Kering“ akcijos pakilo paskelbus apie ne tokius blogus, kaip tikėtasi, rezultatus.
Tuo metu laivybos milžinės „Maersk“ akcijos smuko įmonei perspėjus apie 2024 m. laukiantį sulėtėjimą laivybos sektoriuje dėl išaugusių krovinių gabenimo tarifų ir konflikto Raudonojoje jūroje. Ši bendrovė perveža apie 15 proc. pasaulinio jūrinių konteinerių kiekio, o lūkesčiams dėl jos rezultatų nepateisinus prognozių, bendrovė atsisakė savų akcijų supirkimo.
Nuvilianti perspektyva taip pat slegia farmacininkę „AstraZeneca“, o vienu didžiausių nuosmukių išsiskyrė energijos įmonė „Neste“. Pastarosios akcijų kaina nuo metų pradžios yra sumažėjusi apie 16 proc., o pagrindinį smūgį ji patyrė paaiškėjus prastiems atsinaujinančiosios energijos srities rezultatams.
Švelni recesija Jungtinėje Karalystėje
Jungtinė Karalystė 2023 m. antrąjį pusmetį pateko į seklią recesiją, o jos bendrasis vidaus produktas (BVP) ketvirtąjį ketvirtį sumažėjo 0,3 proc. Tai buvo kiek didesnis sumažėjimas, nei prognozavo ekonomistai. Vis dėlto nedidelis nuosmukio mastas labiau kalba apie vyraujančią ekonominę stagnaciją. Tai dar vienas argumentas Anglijos bankui sumažinti 16 metų aukštumose esančias bazines palūkanas.
Kita vertus, sausį Jungtinės Karalystės mažmeninės prekybos duomenys parodė didžiausią mėnesinį prieaugį per beveik trejus metus, kas suteikia vilčių apie ekonomikos stabilizaciją.
Jungtinės Karalystės vartotojų kainų indekso ataskaita buvo labai švelni, palyginti su lūkesčiais, ypač paslaugų srityje. Paslaugų rodiklis siekė −0,83 proc. Vieninteliai infliaciją didinantys komponentai išlieka nekilnojamojo turto ir energijos kainos.
Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas penktadienio, vasario 16 d., prekybą dviejų savaičių perspektyvoje baigė 1,63 proc. aukščiau, Vokietijos DAX indeksas laikotarpį baigė beveik 1,3 proc. aukščiau, Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ indeksas pakilo 1,3 proc., o Baltijos „OMX Baltic Benchmark“ dviejų savaičių prekybą baigė 0,7 proc. žemiau.
Kinijoje tęsiasi defliacinės tendencijos
Kinijos vartotojų kainų indeksas sausį krito 0,8 proc., kas tapo sparčiausiu kritimu nuo 2009 m., o PPI (gamintojų kainos indeksas) krito 16-tą mėnesį iš eilės. „Bloomberg Economics“ teigimu, Pekinui reikia „agresyvios politikos“ vartotojų paklausai padidinti.
Praėjusiais metais Japonija netikėtai pateko į recesiją po to, kai ketvirtąjį ketvirtį jos BVP sumažėjo 0,4 proc. Vienos nakties apsikeitimo sandoriai dabar rodo mažesnę tikimybę, kad Japonijos bankas (BOJ) balandį pakels bazines palūkanas.
Japonijos „Nikkei“ dviejų savaičių laikotarpiu paaugo 5,8 proc., o Kinijos „blue chips“ CSI 300 šiuo laikotarpiu buvo prekiaujama tik 4 dienas ir paaugo 5,1 proc., Honkongo „Hang Seng“ per laikotarpį paaugo 5,3 proc.
OPEC kartelis praranda savo svorį
Viena iš naftos kainų stabilumo priežasčių gali būti nepakankamai gerai žinomas faktas, kad Iranas į Kiniją eksportuoja vis daugiau naftos su nuolaida. Ataskaitos rodo, kad Irano naftos eksportas 2023 m. išaugo 50 proc., o beveik visas jo kiekis buvo nukreiptas į Kiniją. Tai padeda patenkinti didelę dalį Kinijos naftos paklausos, todėl Kinija gali mažiau importuoti iš kitų šalių.
Kai tvyro geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, logiška tikėtis pasekmių naftos rinkai. Tačiau pagrindiniai veiksniai stumia kita kryptimi. Esame įpratę, kad naftos kainas daugiau ar mažiau diktuoja OPEC, bet jo įtaka silpsta. OPEC nepriklausančios šalys, tokios kaip JAV ir Kanada, dabar išgauna kur kas daugiau naftos nei anksčiau, o OPEC sanglauda aižėja. Tampa vis sunkiau diktuoti kainas rinkoje, kurios tik pusė priklauso tau.
Didžiausia grėsmė naftos kainoms yra pasikartojantys išpuoliai prieš naftos transportą arba į konfliktus tiesiogiai įsitraukusios Artimųjų Rytų valstybės. Atrodo, kad šiuo metu per didelė grėsmė nekyla nė vienam scenarijui. Priešingai, rinkos aiškiai parodė, kad taikos susitarimas Gazoje turėtų lemti tolesnį naftos kainų mažėjimą.
„Brent“ naftos sandoriai dviejų savaičių perspektyvoje buvo prekiaujami 7 proc. aukštesniame lygyje ir siekė 83 JAV dolerius už barelį. JAV WTI naftos kaina paaugo 8,8 proc. iki 79 JAV dolerių penktadienio sesijos metu. Aukso kaina nukrito 0,57 proc. iki 2013 JAV dolerio už unciją.