Keičiasi lūkesčiai dėl palūkanų mažinimo JAV
Tarp investuotojų vis labiau stiprėja įsitikinimas, kad Federalinis rezervų bankas (FED) šįmet palūkanas mažins tik du kartus, o pirmo sumažinimo greičiausiai reikėtų laukti tik rugsėjo mėnesį.
Dar šių metų pradžioje tikėtasi bent 6 mažinimų, kurie turėjo bendrai sudaryti 1,5 proc. punkto. Dabar į prognozes įskaičiuojama vos 0,4 proc. punkto sumažinimas nuo dabartinio palūkanų normų lygio.
Pagrindinė pasikeitusių lūkesčių priežastis – trečią mėnesį iš eilės prognozes viršijanti infliacija JAV. Praėjusį trečiadienį paskelbti infliacijos duomenys parodė, kad bazinis JAV infliacijos rodiklis, į kurį neįtraukiamos išlaidos maisto ir energijos produktams, per kovą padidėjo 0,4 proc. punkto ir buvo 3,8 proc. didesnis nei prieš metus. Bendroji metinė infliacija JAV taip pat išaugo ir sudarė 3,5 proc., jos augimą lėmė padidėjusios energijos išteklių kainos.
Dviprasmiškos FED atstovų žinutės dėl palūkanų
FED vadovas Jerome’as Powellas nurodė, kad centrinis bankas turi laiko įvertinti duomenis ir prieš mažinant palūkanų normas reikia aiškesnių mažesnės infliacijos ženklų. Prieš paskelbiant kovo infliacijos duomenis jis teigė, kad nauji duomenys bendro paveikslo „iš esmės nepakeitė“.
FED valdybos narės Adrianos Kugler teigimu, infliacija mažėja be didelio poveikio darbo vietoms ir sudaro sąlygas „keliems palūkanų sumažinimams“ per šiuos metus. Kitas valdybos narys Neelas Kashkaris teigė, kad šįmet FED iš viso gali nemažinti palūkanų. Dar vienas FED valdybos atstovas Thomasas Barkinas pabrėžė, kad gali prireikti kantrybės dėl palūkanų mažinimo, nes vartotojų kainų indeksas vis dar per aukštame lygyje ir dar reikia laiko tiksliau įvertinti šiuos duomenis.
Infliacijos duomenys ir šie pareiškimai išgąsdino rinkų dalyvius ir smukdė pagrindines JAV rinkas. Penktadienio, balandžio 12 d., duomenimis, per dviejų savaičių laikotarpį „Dow Jones“ sumažėjo 4 proc., „S&P 500“ – 2,3 proc., o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ nukrito 1,3 proc.
Tikėtinas euro silpnėjimas JAV dolerio atžvilgiu
Didėjant tikimybei, kad FED ir Europos Centrinio Banko (ECB) palūkanų didinimo ciklas vis labiau išsiskirs, euro ir JAV dolerio valiutų poros santykis susidurs su spaudimu.
JAV infliacijos duomenys toliau lemia atsargų FED požiūrį dėl palūkanų mažinimo, tuo metu ECB birželio mėnesį greičiausiai praneš apie pirmąjį palūkanų sumažinimą. Dėl to vyrauja sutarimas, kad valiutų pora gali kristi, kas rodytų dolerio stiprėjimą. Tai labai reali galimybė, o CFTC padėtis rodo, kad rinkos dalyviai mažina euro pirkimus.
Kaip pastebi „Swedbank“ analitikai, staigų poros kritimą 2022 m. paskatino FED sprendimas pradėti didinti palūkanų normas beveik penkiais mėnesiais anksčiau, nei to imtasi Europoje. Be to, bendrajai ir pagrindinei infliacijai euro zonoje artėjant prie tikslinio 2 proc. lygio, paskatų mažinti bazines palūkanas bus daugiau, ypač įvertinus faktą, kad regionas 2023 m. pabaigoje vos išvengė recesijos.
Euro kursas per paskutines savaites nukrito 0,9 proc. ir nusistovėjo ties 1,064 JAV dolerio riba. Tuo metu svaro sterlingų kursas fiksavo 0,8 proc. sumažėjimą prieš dolerį ir penktadienį buvo prekiaujamas 1,24 JAV dolerio už svarą santykiu. Japonijos jena atpigo 1 proc., jos kursas prekyboje siekė 153 jenas už dolerį.
Ryškūs pokyčiai JAV obligacijų rinkoje
Bet koks infliacijos JAV atgimimas antrąjį ketvirtį greičiausiai paskatins nuošalyje esančius iždo investuotojus grįžti į pardavinėjančias pozicijas, dėl ko turėtų išaugti pajamingumai. Didesnis nei tikėtasi vartotojų kainų indekso lygis metų pradžioje lėmė pokyčius obligacijų rinkose, nes nepaisant nepasikeitusios FED retorikos, investuotojai mažino tikimybę dėl palūkanų peržiūrėjimo artimiausioje perspektyvoje.
Be abejo, infliacija gali nepadidėti tiek, kiek tikimasi, atsižvelgiant į minimalias tiekimo grandinės problemas, pagal naujausią ISM ataskaitą. Tačiau esant stipriai paklausai, augant gamybai, mikroschemų gamykloms gaunant milijardines investicijas, atrodo, kad šie veiksniai nusvers bet kokį infliacijos sumažėjimą, susijusį su pagerėjimu pasiūlos srityje. Jei šios prognozės išsipildys, prastos naujienos obligacijų savininkams dar nesibaigė.
Balandžio 11 d. duomenimis, bendras pinigų rinkos fondų turtas per pastarąją savaitę buvo sumažėjęs maždaug 31 mlrd. JAV dolerių – iki 6,08 trln. JAV dolerių, pranešė Investicinių bendrovių institutas.
Pastarosiomis savaitėmis stebėti ryškūs pokyčiai obligacijų rinkoje – dvejų metų obligacijų pajamingumas per paskutines dvi savaites paaugo 16 bazinių punktų ir pasiekė 4,88 proc. 10 metų obligacijų pajamingumas per šį laikotarpį taip pat pakilo 17 bazinių punktų – iki 4,5 proc. Pajamingumo kreivė, matuojama atotrūkiu tarp 2 ir 10 metų pajamingumo, išlieka apversta, jos inversija siekia −38 bazinius punktus.
Europoje – dėmesys sveikatos ir technologijų įmonėms
Kaip pastebi „Swedbank“ analitikai, rinkos lyderiai technologijų ir sveikatos priežiūros srityje šiais metais lėmė didžiąją dalį augimo Europos akcijų rinkose. Tačiau analitikams kalbant apie Europos akcijų patrauklumą, palyginti su JAV konkurentais, tai dažniausiai lemia akcijų įverčiai.
Technologijos yra brangiausias sektorius JAV ir, be abejo, Europoje, o Europos technologijų 12 mėnesių išankstinis P/E rodiklis dabar atitinka JAV analogą. Europoje veikianti lustų gamybos technologijų milžinė ASML bei verslo programinės įrangos įmonės SAP šįmet sugeneravo reikšmingą grąžos dalį akcijų rinkose. ASML gavo naudos iš bendro dirbtinio intelekto ralio, o SAP vyksta persitvarkymo procesas, siekiant daugiau dėmesio skirti dirbtinio intelekto technologijai.
Sveikatos priežiūra yra antras pagal brangumą sektorius Europoje, be to, pagal savo vertinimus, jis panašus į JAV sektorių. Nors sveikatos priežiūra atsiliko cikliškai skatinamame Europos akcijų ralyje, „Novo Nordisk“ šiais metais yra antra geriausiai pasirodžiusi indekso „MSCI Europe“ akcija, nes jos sukurti svorį mažinantys vaistai tapo augimo pagrindu.
Mažai tikėtina, kad Europos akcijos greitu metu pasieks aukščiausios kokybės lygį, palyginti su JAV akcijomis. Tačiau Europa siūlo augimo „kišenes“ su JAV prilygstančiomis grąžomis, o investuotojams netrukus gali pasirodyti, kad kai kurie iš šių technologijų ir sveikatos priežiūros pavadinimų jiems tampa per brangūs.
Infliacija Europoje išlaiko mažėjimo trajektoriją
Per paskutinį posėdį balandžio pradžioje ECB palūkanų normų nepakeitė ir tai atitiko rinkos konsensusą. Vis dėlto tikimasi, kad centrinis bankas ruošiasi jas sumažinti birželį.
ECB pranešime teigiama, kad, „jei Valdančiosios tarybos atnaujintos infliacijos perspektyvos vertinimas, pagrindinės infliacijos dinamika ir pinigų politikos transmisijos stiprumas dar labiau padidintų centrinio banko pasitikėjimą, kad infliacija tvariai artėja prie tikslo, būtų tikslinga sumažinti dabartinį pinigų politikos apribojimo lygį.“
Euro zonos infliacija sulėtėjo labiau nei tikėtasi, o vartotojų kainos praėjusį mėnesį padidėjo 2,4 proc. per metus, palyginti su 2,6 proc. rodikliu vasarį. Analitikai prognozavo 2,5 proc. Infliacijos rodiklis, neįtraukiant tokių prekių kaip maistas ir energija, taip pat sumažėjo daugiau nei tikėtasi – iki 2,9 proc. Tai rodo, kad kol kas infliacija tolygiai artėja prie tikslinio 2 proc. lygio.
Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas penktadienio, balandžio 12 d., prekybą dviejų savaičių perspektyvoje baigė 0,6 proc. žemiau, Vokietijos DAX indeksas laikotarpį baigė 1,9 proc. žemiau, Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ indeksas pakilo apie 0,8 proc., o Baltijos „OMX Baltic Benchmark“ dviejų savaičių prekybą baigė ūgtelėjęs 1,8 proc.
Kinijos ekonomikai nepavyksta „įsukti“ augimo
Kinijos vartotojų kainos vos pakilo, palyginti su laikotarpiu prieš metus, o pramonės kainos ir toliau mažėjo, indikuodamos defliacinį spaudimą, kuris tebėra pagrindinė grėsmė ekonomikos atsigavimui.
Nacionalinis statistikos biuras ketvirtadienį pranešė, kad vartotojų kainų indeksas, palyginti su praėjusių metų kovo mėnesiu, pakilo 0,1 proc. „Bloomberg“ apklausos ekonomistų prognozės mediana rodė 0,4 proc. prieaugį. Infliacija sumažėjo nuo 0,7 proc. vasarį, kai pirmą kartą per šešis mėnesius per Naujųjų metų šventę pakilo aukščiau nulio. Gamintojų kainos krito 18-tą mėnesį iš eilės.
Kinijos eksportas kovą, skaičiuojant JAV doleriais, krito 7,5 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o tai sužlugdė viltis, kad pasaulinė paklausa padės šaliai atsigauti. „Bloomberg Economics“ teigė, kad netikėtas importo sumažėjimas kelia didesnį nerimą šalies ekonomikai.
Kainų augimo sulėtėjimas rodo, kad vietos vartojimas smarkiai neprisidės prie ekonomikos augimo, o šis tikslas vis labiau priklauso nuo gaminamų prekių pardavimo užsienyje. Be to, JAV infliacijai judant priešinga kryptimi kyla pavojus, kad tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų gali susidaryti ilgalaikis palūkanų normų skirtumas, dėl kurio juanio vertė gali sumažėti. Prieš pasirodant Kinijos vartotojų kainų indekso (VKI) skaičiams, centrinis bankas pranešė toliau palaikantis valiutą, nes juanis per naktį susilpnėjo labiausiai per tris savaites dėl netikėtos JAV infliacijos.
Japonijos „Nikkei“ dviejų savaičių laikotarpiu nukrito 0,7 proc., o Kinijos „blue chips“ CSI 300 per šį laikotarpį sumažėjo 3,3 proc., Honkongo „Hang Seng“ nukrito 1,2 proc.
Naftos kainos gali priartėti prie 100 JAV dolerių
Naftos prekybininkai vis aktyviau draudžiasi nuo kainų šuolio, nes rinkos horizonte ryškėja 100 JAV dolerių už barelį kainos perspektyva. Ši kaina tampa vis labiau tikėtina dėl įvairių tiekimo apribojimų, kurie išliks artimiausius metus, įskaitant įtampą tarp Irano ir Izraelio, Ukrainos bepiločių atakas prieš Rusijos perdirbimo gamyklas.
Tiesa, Tarptautinė energetikos agentūra naftos prognozę sumažino 130 tūkst. barelių per dieną ir nurodė, kad tikisi dar lėtesnio augimo kitąmet dėl negerėjančių ekonomikos perspektyvų ir elektromobilių skaičiaus augimo. Kita vertus, kai kurie naftos prekybininkai tikisi paklausos augimo.
„Brent“ naftos sandoriai dviejų savaičių perspektyvoje buvo prekiaujami 3,5 proc. aukštesniame lygyje ir siekė 90 JAV dolerių už barelį. JAV WTI naftos kaina paaugo 2,3 proc. iki 85 JAV dolerių penktadienio sesijos metu.
Aukso kaina toliau išlaiko augimo trajektoriją – per pastarąsias dvi savaites ji padidėjo 4,1 proc. iki 2344 JAV dolerių už unciją.
***
Matas Laukevičius yra „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas.
