Dviprasmiški signalai rinkose
Akcijų rinkos palyginti pozityviai pradėjo naujus metus po siaubingų 2022-ųjų, tačiau geri laikai dėl rinkos signalų nenuoseklumo gali ilgai nesitęsti. Obligacijų rinka jau kelis mėnesius rodo, kad artėja kritimas, tačiau tai visiškai prieštarauja akcijų raliui, kurių kainos įskaičiuoja tik nedidelį ketvirtojo ketvirčio pelnų nuosmukį.
Neaišku, kurios pusės investuotojai – akcijų ar obligacijų, – yra teisūs. Nepaisant to, kyla stiprus įtarimas, kad iždo obligacijose gali greitai įvykti išpardavimas, kuris kartu „nusineštų“ ir akcijas.
Laukiant ekonominio nuosmukio investuotojai linkę tikėti, kad centrinių bankų politika turės keistis, o palūkanų normos stabilizuosis ar net bus pradėtos mažinti.
Nuosmukio tikimybė JAV ekonomikoje
Obligacijų prekiautojai tiki, kad Federalinio rezervų banko (FED) palūkanų norma nepasieks net 5 proc. kartelės. Iždo vertybinių popierių kreivė yra labiausiai apversta nuo 1981 m., jos inversija dvigubai viršija lygį, matytą prieš pasaulinę finansų krizę 2008-aisiais.
Tai rodo, kad Niujorko FED iždo kreivės modelis fiksuoja didžiausią nuosmukio tikimybę nuo devintojo dešimtmečio, tačiau sąlygos akcijų rinkose atspindi plačiai paplitusį optimizmą. Finansinių sąlygų indeksas sumažėjo iki labiausiai skatinančio lygio nuo praėjusių metų vasario, o „S&P 500“ indeksas pakilo daugiau nei 10 proc., palyginti su 2022 m.
Remiantis „Goldman Sachs“ prognozėmis, JAV akcijų rinkose „S&P 500“ indekso nuosavybės grąža (ROE) 2023 m. gali nepadidėti – dauguma indekso narių susiduria su didėjančiomis išlaidomis įvairiose srityse. Didžiosios dalies sektorių maržos gali mažėti, o mokesčiai, svertas ir skolinimosi išlaidos yra papildomas priešpriešinis vėjas įmonėms.
Praėjusių metų trečiąjį ketvirtį indekso 4 ketvirčių ROE dėl maržų sumažėjimo nukrito 29 baziniais punktais iki 20,6 proc.
Per pastarąsias dvi savaites „Dow Jones“ pakilo 0,2 proc. – iki 33 910 punktų, „S&P 500“ sesiją baigė beveik 2 proc. aukščiau, o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ paaugo 4,7 proc.
Tarptautinės prekybos pokyčiai
„Boston Consulting“ teigimu, tarptautinė prekyba, panašu, augs lėčiau nei pasaulio ekonomika didžiąją ateinančio dešimtmečio dalį, o karas Ukrainoje performuos strateginius aljansus ir pakeis tarpvalstybinės prekybos dinamiką.
Reikėtų tikėtis lėtesnio tarptautinės prekybos augimo. Metinis pasaulinės prekybos augimo tempas iki 2031 m. sudarys vidutiniškai 2,3 proc., o pasaulinis bendrasis vidaus produktas (BVP) padidės vidutiniškai 2,5 proc. kasmet.
Prie to prisidės ir staigūs JAV prekybos politikos pokyčiai nuo ankstesnio tikslo įtraukti Kiniją į pasaulinę laisvosios prekybos sistemą iki siekio padidinti JAV nepriklausomybę nuo Kinijoje gaminamų prekių. JAV turės perimti kai kuriuos pagrindinius Kinijos ekonomikos modelio bruožus, jei nori neleisti Kinijai nuversti amerikiečių dominuojamos pasaulinės tvarkos.
Silpnesnio JAV dolerio tendencija
Valiutų rinkose metai prasidėjo toliau silpnėjančiu JAV doleriu ir rizikos apetito paspartėjimu akcijų rinkose. Tai paskatino mažėjanti infliacija ir rinkos tikėjimas, kad FED sugebės išvairuoti ekonomikos mašiną neatsitrenkdamas į recesijos medį.
Kitas veiksnys buvo Kinijos valdžios nulinio „Covid-19“ politikos atsisakymas. Griežtesnė pinigų politika visame pasaulyje ilguoju laikotarpiu paveiks paklausą, o įmonių pajamas slėgs didėjantis sąnaudų spaudimas. Tikėtina, kad rizikos apetito padidėjimas konsoliduosis, o JAV dolerio išpardavimas sulėtės, kol bus daugiau įrodymų, kad infliacija dar labiau sumažės ir centriniai bankai baigs pinigų politikos griežtinimo ciklą.
„Swedbank“ valiutų analitikų teigimu, silpnėjančio JAV dolerio tendencija išliks, tačiau rinka šiuo metu iš esmės parduoda JAV dolerį prieš eurą ir Japonijos jeną, o akcijų rinkos ralis negali ignoruoti lėtesnių pajamų rezultatų priešakyje.
Tuo metu tikimasi, kad Skandinavijos valiutos išliks žemame lygyje prieš eurą, kol ECB ras savo palūkanų normos lygį. Norvegijos ir Švedijos centrinių bankų laukia sudėtingi politiniai sprendimai, tačiau bankai negali sau leisti nesekti ECB, nepaisant sunkumų patiriančių namų ūkių.
Euro kursas per paskutines savaites gana smarkiai svyravo ir, paaugęs beveik 0,5 proc., nusistovėjo ties 1,086 JAV dolerio riba. Tuo metu svaro sterlingų kursas fiksavo dar vieną 1,5 proc. sustiprėjimą prieš JAV dolerį ir sausio 27 d. buvo prekiaujamas už 1,23 JAV dolerio. Japonijos jena pagaliau šiek tiek atsitraukė (1 proc.), jos kursas siekė 129 už JAV dolerį.
Pastovumas obligacijų rinkose
JAV iždo obligacijų pajamingumai pastaruoju metu pernelyg nesikeitė. Trumpojo laikotarpio pajamingumas per paskutines dvi savaites paaugo labai nežymiai, o kapitalo rinkų obligacijų pajamingumai esminių pasikeitimų taip pat nefiksavo.
10 metų JAV iždo pajamingumas dviejų savaičių perspektyvoje nukrito tik 1 baziniu punktu – sausio 27 d. jis siekė 3,52 proc. 2 metų obligacijų pajamingumas, kuris dažniausiai seka palūkanų normų lūkesčius, per dvi savaites paaugo 1 baziniu punktu – iki 4,19 proc. Aukščiausias pasiektas lygis per šiuos metus buvo 4,72 proc.
Pajamingumo kreivė, matuojama atotrūkiu tarp 2 ir 10 metų pajamingumo, išlieka apversta, o jos inversijos lygis sausio 27 d. siekė −67 bazinius punktus.
ECB nesiruošia stabdyti palūkanų kėlimo
Remiantis ekonomistų apklausa, Europos Centrinio Banko (ECB) kova su infliacija gali baigtis per pusmetį, nes politikos formuotojai jau liepos mėnesį gali pradėti keisti savo politikos kryptį. Palūkanų norma bus padidinta iki aukščiausio − 3,25 proc. − lygio nuo dabartinių 2 proc. per tris kartus.
Apklausa vasario ir kovo mėnesiais rodo palūkanų padidėjimus po 0,5 proc., o gegužę arba birželį − dar vieną 25 bazinių punktų ūgtelėjimą. Analitikų prognozių mediana numato, kad trečiojo ketvirčio pradžioje palūkanų norma sumažės iki 3 proc.
ECB pirmininkė Christine Lagarde pranešė, kad politikos formuotojai neturi pasiduoti kovoje su infliacija, net kai atrodo, kad kainų šuolis pasiekė aukščiausią tašką, o 2022 m. stebėtas kursas turi būti išlaikytas toliau. Nors bendra infliacija sumažėjo iki vienaženklio skaitmens, bazinės infliacijos padidėjimas gruodžio mėnesį pasiekė rekordą. Kaip pastebi „Swedbank“ analitikai, euro zonos ekonomika išlaiko atsparumą, nepaisant augančių palūkanų normų.
Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas sausio 27 d. prekybą dviejų savaičių perspektyvoje baigė nežymiu teigiamu − 0,12 proc. − pokyčiu, Vokietijos DAX indeksas pakilo 0,1 proc., Jungtinės Karalystės FTSE 100 indeksas susitraukė apie 1 proc., o Baltijos „OMX Baltic Benchmark“ dviejų savaičių prekybą baigė su 2,6 proc. pakilimu.
Optimistinės prognozės Kinijos ekonomikai
Azijos akcijų rinkose Kinijos ekonomika praėjusius metus, kai „Covid-19“ pažabojo šalies ekonominį aktyvumą, augo antruoju lėčiausiu tempu nuo 1970-ųjų. Vis dėlto ketvirtojo ketvirčio ir gruodžio mėn. duomenys rodo tikimybę, kad Kinija yra pasiruošusi vėl atsistoti ant kojų.
Jos BVP 2022 m. išaugo 3 proc. ir viršijo prognozes, o spalio–gruodžio mėn. fiksuotas 2,9 proc. augimas. Pramonės gamyba gruodį išaugo 1,3 proc., tuo metu mažmeninė prekyba sumažėjo 1,8 proc. – tai nors ir susitraukimas, bet bendras konsensusas tikėjosi −9 proc. pokyčio. Kinijos ekonominis aktyvumas sausio mėn. atsigavo, gamybos pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) pakilo iki 50,1, o paslaugų rodiklis viršijo prognozes ir padidėjo iki 54,4.
Lūkesčiai, kad Japonijos bankas tikriausiai anksčiau nei vėliau atsisakys savo pajamingumo kreivės kontrolės politikos, skatina trumpesnio termino jenomis denominuotų obligacijų pardavimą.
Tarptautinis valiutos fondas teigė, kad bankas turėtų apsvarstyti galimybę padidinti ilgalaikio pajamingumo lankstumą. Galimos išeitys: padidinti 10 metų pajamingumo tikslą, išplėsti prekybos diapazoną, grįžti prie kiekybinio tikslo perkant obligacijas ir siekti trumpesnio termino pajamingumo.
Japonijos „Nikkei“ dviejų savaičių laikotarpiu paaugo net 6 proc., o Kinijos „blue chips“ indeksas „CSI 300“ po labai trumpos prekybos dėl Naujųjų metų šventės paaugo 1 proc.; Honkongo „Hang Seng“ per taip pat trumpą laikotarpį paaugo 4,3 proc.
Tikėtinas kapitalo nutekėjimas iš Kinijos
Kinijai atnaujinus ekonominę veiklą, žadama į rinką paleisti perteklines žmonių santaupas, kurios siekia daugiau nei 836 mlrd. JAV dolerių. Tai sumažintų baimes dėl pasaulinio ekonominio sulėtėjimo, kol centriniai bankai griežtina pinigų politiką.
Pasak strategų ir fondų valdytojų, Kinijos akcijos gali pabrangti dar 20 proc. Yra ir kita šio medalio pusė – panaikinus „Covid-19“ apribojimus išaugo pasiturinčių kinų turtų plukdymas svetur – jie grynuosius pinigus nukreipia į turtą užsienyje. Šiais metais Kinija gali patirti mažiausiai 150 mlrd. JAV dolerių kapitalo nutekėjimą.
Gamtinių dujų kaina – viltis infliacijos mažėjimui
Vyriausiojo „Bantleon“ ekonomisto Jörg Angelės teigimu, vienas iš energetikos komplekso komponentų – gamtinės dujos, – atrodo, neabejotinai mažina infliaciją. Yra tikimybė, kad bendra infliacija pasieks 2 proc. ECB tikslą 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį, o ne 2025 m., kaip buvo prognozuota vos prieš mėnesį.
„Brent“ naftos sandoriai dviejų savaičių perspektyvoje buvo prekiaujami 2,6 proc. aukščiau ir penktadienį siekė 86 JAV dolerius už barelį. JAV WTI naftos kaina penktadienio sesijos metu nukrito 1 proc. iki 79 JAV dolerių. Auksas pabrango 0,6 proc. – iki 1928 JAV dolerių už unciją.