Indeksas „S&P 500“ šįmet viršija lūkesčius
Gerinamos įmonių pelno prognozės yra galinga varomoji jėga JAV akcijų rinkai, o prie gerų naujienų dar prisidėjo FED sprendimas padaryti naują pauzę palūkanų kėlimo cikle.
Remiantis naujausiais „Bloomberg Intelligence“ analitikų skaičiavimais, prognozuojama, kad didžiausių šalies bendrovių trečiojo ketvirčio vienai akcijai tenkančių pajamų rodiklis (EPS) sumažės tik 0,6 proc., palyginti su ankstesniais metais. Tai galėtų būti ketvirtas ir paskutinis pelningumo nuosmukis šiame cikle, nes toliau tikimasi augančių maržų.
Remiantis naujausiais rezultatais ir trečiojo ketvirčio prognozėmis, tai yra švelniausias ir trumpiausias (išskyrus 2020 m.) pelno susitraukimas nuo 1998 m. Šiame kontekste „S&P 500“ indekso augimas šiais metais atrodo labiau pagrįstas.
Volstryto strategai, kurie metų pradžioje prognozavo tolesnį pagrindinio JAV akcijų indekso nuosmukį ar jo stagnaciją, dabar gerina savo prognozes. Tikimasi, kad „S&P 500“ indeksas šįmet gali pasiekti 4750 punktų ribą. Tai 25 proc. didesnė vertė nei tikėtasi metų pradžioje.
Vis dar įžvelgia recesijos tikimybę JAV
Kita vertus, kaip pastebi „Swedbank“ analitikai, rizikos JAV ekonomikai išlieka, šiuo metu tikimasi tolesnio jos lėtėjimo vartotojams toliau susiduriant su finansiniu spaudimu, o FED toliau didinant bazines palūkanas. Pavyzdžiui, banko „JP Morgan Chase“ vadovas Jamie Dimonas teigė, kad nereikėtų atmesti ir 7 proc. bazinių palūkanų scenarijaus.
FED dabar planuoja iki 2024 m. pabaigos sumažinti palūkanų normą iki 5,1 proc. (sena projekcija buvo 4,6 proc.). Banko pareigūnai taip pat padidino 2023 m. vidutinę bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę nuo 1 proc. iki 2,1 proc. ir dabar tikisi, kad nedarbo lygis pasieks 4,1 proc. (ankstesnis rodiklis siekė 4,5 proc.).
„Bloomberg Economics“ mano, kad JAV recesija prasidės iki metų pabaigos. Nors iš esmės tai nėra konsensusas, nemaža dalis ekonomistų tikisi, kad JAV ekonominis nuosmukis yra labiausiai tikėtinas scenarijus per ateinančius 12 mėnesių.
Penktadienio (rugsėjo 29 d.) rinkos duomenimis, per dviejų savaičių laikotarpį „Dow Jones nukrito“ 3,2 proc., „S&P 500“ sesiją baigė 3,7 proc. žemiau, o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ nukrito 3,5 proc.
Stiprus JAV doleris kenkia amerikiečių įmonėms
Stiprus JAV doleris yra puiki naujiena į užsienį keliaujantiems JAV piliečiams, bet ne Amerikos korporacijoms, parduodančioms prekes ar paslaugas užsienio rinkose.
Pavyzdžiui, „Apple“, kuri 60 proc. pajamų gauna iš užsienio rinkų, teigė, kad stiprus doleris pastarąjį ketvirtį „suvalgė“ 4 proc. pajamų. Tuo metu „Disney“ prognozuoja tarptautinių parkų lankytojų mažėjimą, „Nike“ dėl valiutų kursų skirtumų tikisi mažesnių pardavimų, o UPS prognozuoja 13 proc. tarptautinių pajamų sumažėjimą.
Apibendrinus, „S&P 500“ indekso įmonės, kurių daugiau kaip pusė pardavimų tenka užsienio rinkoms, šį ketvirtį tikisi vidutiniškai 18 proc. mažesnių pajamų, o tos įmonės, kurių didžioji dalis pajamų uždirbama JAV, tikisi rekordinio 4 proc. pajamų augimo.
Euro kursas per paskutines savaites nukrito 1,11 proc. ir nusistovėjo ties 1,05 JAV dolerio riba. Tuo metu svaro sterlingų kursas fiksavo 1,5 proc. sumažėjimą JAV dolerio atžvilgiu ir praėjusį penktadienį buvo prekiaujamas ties 1,21 JAV dolerio riba. Japonijos jena susilpnėjo 1,19 proc., jos kursas prekyboje siekė 149 jenas už JAV dolerį.
Augantys obligacijų pajamingumai
Jei JAV darbo rinka toliau demonstruotų atsparumą, o FED dar kartą padidintų bazines palūkanas, 2 metų trukmės JAV iždo obligacijų pajamingumas galėtų pasiekti 5,43 proc. Tai būtų aukščiausias lygis nuo 2000-ųjų.
Per pastarąsias dvi savaites 2 metų trukmės JAV iždo obligacijų pajamingumas sumažėjo 2 baziniais punktais iki 5,03 proc., o 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas išaugo 27 baziniais punktais iki 4,59 proc.
Kaip pastebi „Swedbank“ analitikai, pajamingumo kreivė, matuojama atotrūkiu tarp 2 ir 10 metų pajamingumo obligacijų išlieka apversta, jos inversija susitraukė iki −44 bazinių punktų.
Europoje – geros naujienos infliacijos fronte
Europos Centrinis Bankas (ECB) rugsėjo pabaigoje dar kartą padidino bazines palūkanų normas, kurios pasiekė 4 proc. lygį. Nors ECB gana aiškiai paminėjo tolesnę pauzę palūkanų didinimo cikle, Valdančiosios tarybos narys Francois Villeroy ‘jus de Galhau pabrėžė, kad centrinis bankas šiame lygyje palūkanas laikys tol, kol infliacija sumažės. Dabar tikimasi, kad tokiame lygyje palūkanas gali reikėti išlaikyti iki kitų metų vidurio.
Prasidėjus rudeniui pagrindinė euro zonos infliacija sumažėjo iki žemiausio lygio per metus. „Eurostat“ duomenimis, pagrindinė infliacija (atmetus energijos ir maisto kainas) rugsėjį siekė 4,5 proc., palyginti su 5,3 proc. rugpjūtį. Bendroji infliacija taip pat sumažėjo iki 4,3 proc. ir atsidūrė beveik dvejų metų žemumose.
Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas penktadienio prekybą dviejų savaičių perspektyvoje baigė 1,42 proc. žemiau, Vokietijos DAX indeksas laikotarpį baigė 2,17 proc. žemiau, Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ indeksas nukrito 1,34 proc., o Baltijos „OMX Baltic Benchmark“ dviejų savaičių prekybą baigė 1,8 proc. aukštesniame lygyje.
Kinijoje – ekonomikos įsibėgėjimo požymiai
Kinijos ekonomika rugpjūtį įsibėgėjo, nes vasaros kelionių bumas ir stipresnis ekonomikos stimuliavimas prisidėjo prie besiformuojančių stabilizacijos požymių. Pramonės gamybos ir mažmeninės prekybos augimas šoktelėjo labiau nei tikėtasi.
Japonijos centrinis bankas (BOJ) paskelbė apie neplanuotą obligacijų supirkimo operaciją po to, kai 30 metų obligacijų pajamingumas pakilo iki aukščiausio per dešimtmetį. Jenos kursas trumpai nusmuko. Suma buvo per maža, kad būtų galima į tai stipriai sureaguoti, tačiau prekybininkai pastebėjo, kad BOJ yra suvaržytas, nes nori išvengti jenos silpnėjimo.
Infliacija Japonijoje rugsėjį lėtėjo trečią mėnesį iš eilės, o tai patvirtina BOJ nuomonę, kad kainų augimas toliau silpnės. Vartotojų kainos, neįskaitant šviežio maisto, pakilo 2,5 proc., o jų augimas buvo mažesnis nei tikėtasi.
Japonijos „Nikkei“ per dviejų savaičių laikotarpį nukrito 4,1 proc., o Kinijos „blue chips“ CSI 300 nukrito 1 proc., Honkongo „Hang Seng“ sumažėjo 0,7 proc.
Pasaulyje susiduriama su dyzelino trūkumu
Žaliavų rinkose dyzelino kainos gerokai lenkia naftos kainų augimą, nes pasaulis nepajėgia išgauti pakankamai šios rūšies degalų. Naftos gavybos mažinimas pablogino dyzelino pasiūlą, todėl nerimaujama, kad pasiūlos trūkumas gali atverti naują infliacijos frontą.
WTI naftos kaina buvo trumpai pasiekusi 95 JAV dolerių už barelį lygį. Tai aukščiausias lygis per daugiau nei metus, o kainos augimą paskatino itin sumažėjusios naftos atsargos JAV.
„Brent“ naftos sandoriai per pastarąsias dvi savaites atpigo 1,2 proc. ir siekė 92 JAV dolerius už barelį. JAV WTI naftos kaina pabrango 0,2 proc. iki 90 JAV dolerių už barelį. Aukso kaina nukrito 4,4 proc. iki 1848 JAV dolerių už unciją.