Dirbtinio intelekto sukeltas proveržis
Su dirbtiniu intelektu susijusios prognozės davė postūmį visai JAV akcijų rinkai. Pagrindinio JAV akcijų indekso „S&P 500“ prieaugį šįmet lėmė 5 bendrovių – „Microsoft“, „Google“, „Nvidia“, „Apple“ ir „Meta Platforms“ – akcijų kainų padidėjimas, pastebi „DataTrek Research“ bendraįkūrėjė Jessica Rabe.
Anot jos, apie 25–50 proc. šio pokyčio nulėmė su dirbtiniu intelektu susijusios naujienos. Tokią prielaidą patvirtina ir faktas, kad per paskutinę gegužės savaitę JAV technologijų fondai gavo apie 8,5 mlrd. JAV dolerių įplaukų.
Neįtraukus minėtų akcijų į „S&P 500“ indeksą, dabartinė jo vertė būtų mažesnė apie 10 proc. „Swedbank“ analitikai skaičiuoja, kad tokiu atveju šio indekso pokytis nuo metų pradžios būtų neutralus ar nežymiai neigiamas.
Tuo metu mažesnės kapitalizacijos akcijos tiesiog negali pasiekti vadinamojo FANG sektoriaus milžinų augimo tempo, kas atspindi dabartinio „S&P 500“ ralio „siaurumą“. Nepaisant pastaruoju metu stebimo technologijų įmonių proveržio, „Bloomberg“ atlikta investicijų strategų apklausa rodo, kad 2023-iuosius pagrindinis JAV indeksas gali užbaigti 5 proc. žemesniame lygyje.
Tęsiasi kova su infliacija
Diskusijos dėl JAV skolos limito baigėsi sėkmingai ir galiausiai griūties akcijų rinkoje nesukėlė, o investuotojų akys vėl nukrypo į JAV Federalinio rezervų banko (FED) veiksmus. Tikėtina, kad FED sumažins nedarbo prognozę ir padidins ekonomikos augimo perspektyvą. Tai galėtų reikšti didesnį bazinių palūkanų tikslą per 2023 m. ir toliau į ateitį nusikeliantį palūkanų sumažinimą.
Patys FED pareigūnai vis dažniau užsimena apie bazinių palūkanų didinimo pristabdymą, tačiau jie taip pat kartoja, kad nėra pasiruošę nutraukti kovos su infliacija. Gegužės pradžioje vykusio FED susitikimo protokolai parodė, kad pinigų politikos formuotojai nėra iki galo nutarę, kiek papildomų griežtinimų dar gali prireikti.
Nepaisant to, JAV rinkose pastarąją savaitę fiksuotas „palengvėjimo ralis“, o per pastarąsias 2 savaites „Dow Jones“ paaugo 1,43 proc., „S&P 500“ – 2,1 proc., „Nasdaq Composite“ pokytis siekė net 4 proc.
FED gali pristabdyti nedarbo padidėjimas
Praėjusį mėnesį JAV infliacija ir vartotojų išlaidos paspartėjo, o tai išryškino išliekantį kainų spaudimą ir paklausą, dėl kurių FED atstovai tikriausiai toliau palaikys palūkanų didinimą.
Asmeninio vartojimo išlaidų kainų indeksas, vienas iš FED stebimų infliacijos rodiklių, balandį pakilo daugiau nei tikėtasi (0,4 proc.), parodė Prekybos departamento duomenys. Per metus šio rodiklio prieaugis sudarė 4,4 proc.
Neįskaitant maisto ir energijos kainų, vadinamasis PCE indeksas padidėjo 0,4 proc. per ankstesnį mėnesį ir 4,7 proc., palyginti su laikotarpiu prieš metus, bei viršijo prognozę.
Situacija JAV darbo rinkoje dar kartą viršijo prognozes – joje sukurta 339 tūkst. naujų darbo vietų. Apibendrinant, bazinių palūkanų kėlimo prognozės gali būti atnaujintos, tačiau net ir nežymus nedarbo lygio padidėjimas, pavyzdžiui, iki 3,655 proc., gali pristabdyti FED.
Sustiprėjęs JAV doleris
Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu per pastarąsias savaites sumažėjo beveik 1 proc. ir nusistovėjo ties 1,07 JAV dolerio riba. Tuo metu svaro sterlingų kursas fiksavo nedidelį 0,13 proc. kritimą prieš JAV dolerį ir birželio 2 d. buvo prekiaujamas 1,24 JAV dolerio už svarą santykiu. Japonijos jena sustiprėjo 1 proc., jos kursas prekyboje siekė 139 jenas už JAV dolerį.
Svaras šoktelėjo po aukštesnės nei tikėtasi Jungtinės Karalystės infliacijos paskelbimo. Balandį vartotojų kainų infliacija siekė 8,7 proc., kai buvo prognozuota 8,2 proc. infliacija. Pagrindinė infliacija siekė 6,8 proc., kai buvo laukiama 6,2 proc. lygio. Didesnė infliacija mažina tikimybę, kad Anglijos bankas padarys pauzę didindamas bazines palūkanas.
Didėja trumpalaikių obligacijų pajamingumas
Vienas didžiausių klausimų obligacijų rinkose yra tai, kada, kodėl ir kiek politikos formuotojai galiausiai sumažins palūkanų normas. „Swedbank“ analitikai pastebi, kad dar prieš kelias savaites rinkos dalyviai laukė pirmų pinigų politikos švelninimo požymių.
Dabar šios viltys blėsta, nes ekonomika vis dar įkaitusi, o priešakyje tikėtinas dar bent vienas bazinių palūkanų padidinimas. JAV obligacijos, kurių išpirkimo terminas yra 2024 ir 2025 m., jautriausiai reaguoja į būsimus pajamingumo lūkesčio pokyčius.
Dvejų metų obligacijų pajamingumas per paskutines dvi savaites išaugo net 50 bazinių punktų ir pasiekė 4,5 proc. Aukščiausias lygis šiame cikle buvo 5,05 proc. 10 metų obligacijų pajamingumas minėtu laikotarpiu paaugo 17 bazinių punktų ir pasiekė 3,69 proc.
Pajamingumo kreivė, matuojama atotrūkiu tarp 2 ir 10 metų obligacijų pajamingumo, išlieka apversta, o jos inversija vėl pagilėjo iki −81 bazinio punkto. Pokytį iš esmės lėmė padidėjęs dvejų metų obligacijų pajamingumas.
Mažėjanti euro zonos infliacija
Pagrindinė infliacija euro zonoje sumažėjo daugiau, nei tikėtasi, tačiau vargu, ar tai sustabdys Europos Centrinį Banką (ECB). Kita vertus, palūkanų piko horizontas jau pradeda ryškėti.
Metinis vartotojų kainų pokytis, neįskaitant degalų ir maisto, gegužę siekė 5,3 proc., palyginti su 5,6 proc. balandžio mėn. „Bloomberg“ ekonomistų apklausos vidurkis rodė 5,5 proc.
Pagrindinis infliacijos rodiklis sumažėjo iki žemiausio lygio per daugiau nei vienus metus ir siekė 6,1 proc. Vokietija tapo dar viena euro zonos šalimi, kuri paskelbė apie staigų infliacijos sumažėjimą nuo 7,6 proc. balandį iki 6,3 proc. gegužę.
Be to, Vokietijos ekonomika oficialiai yra recesijoje, nes praėjusių metų paskutinį ketvirtį ji traukėsi 0,5 proc., o šių metų pirmą ketvirtį – 0,3 proc. Tai galutinai panaikino viltį, kad didžiausiai Europos ekonomikai pavyks įgyvendinti „švelnaus nusileidimo“ scenarijų.
Griežta ECB pareigūnų retorika
ECB prezidentė Christine Lagarde dar kartą akcentavo poreikį laikytis griežtos pinigų politikos sakydama, kad „ECB neketina daryti pertraukos atsižvelgiant į šiandieninę informaciją“ ir kad infliacijos perspektyva atrodo „per aukšta ir per ilga“.
Vokietijos centrinio banko Bundesbanko vadovo Joachimo Nagelio teigimu, reikia dar kelių palūkanų padidinimų, o pinigų politikos griežtinimo ciklas nėra pasiekęs pabaigos.
„Norint pasiekti pakankamai ribojantį politikos lygį, reikės dar kelių palūkanų normų žingsnių, o tada turėsime išlaikyti šį lygį pakankamai ilgai, kol infliacija tvariai sumažės“, – sakė jis.
Dividendinės akcijos paranda patrauklumą
Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas penktadienio (birželio 2 d.) prekybą dviejų savaičių perspektyvoje baigė 1,4 proc. žemesniame lygyje, Vokietijos DAX indeksas laikotarpį baigė sumažėjęs 1 proc., Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ indeksas nukrito apie 2 proc. Tuo metu Baltijos „OMX Baltic Benchmark“ dviejų savaičių prekybą baigė pakilęs 0,4 proc.
Tipiniai dividendų mokėtojai Europos energetikos, kalnakasybos ir finansų sektoriuose šiais metais atsiliko nuo bendros rinkos tendencijos, kai investuotojai dėmesį nukreipė į gynybos ir augimo sektorius.
Dėl to dividendų pajamingumas tapo vienu prasčiausiai veikiančių investavimo strategijos pasirinkimų Europoje ir JAV. Abejonių kelia ir tai, kaip išaugusios palūkanos pakeis įmonių galimybes mokėti dividendus.
Vėl lėtėjantis Kinijos NT sektorius
Azijos akcijų rinkose Kinijos gamybos veikla gegužę susilpnėjo labiau, nei tikėtasi. Oficialus gamybos pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) nukrito iki 48,8 ir pasiekė žemiausią lygį nuo 2022 m. gruodžio mėn. Negamybinis paslaugų ir statybos sektorių veiklos rodiklis nukrito nuo 56,4 iki 54,5 ir buvo taip pat silpnesnis, nei tikėtasi.
Kinijos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje naujų būstų pardavimai išaugo 11,8 proc., palyginti su ankstesniais metais. Vis dėlto tai rodo sulėtėjimą, palyginti su ankstesne savaite, kai pardavimų augimas sudarė 24,8 proc., rodo „Nomura“ duomenys.
Kinijos antrinio būsto rinkoje veiklos apimtys „atšalo nuo balandžio mėnesio mažėjant parduodamų namų skaičiui, vyraujant žemesnėms užsakomoms kainoms ir mažesniam sandorių skaičiui“, pastebi agentūra „Fitch Ratings“.
Japonijos „Nikkei“ per pastarąsias dvi savaites paaugo 1,4 proc., Kinijos „blue chips“ CSI 300 nukrito beveik 3 proc., Honkongo „Hang Seng“ per laikotarpį sumažėjo 3,7 proc.
Žaliavų kainos spaudžiamos žemyn
Žaliavų rinkose nepalankūs makroekonominiai rodikliai toliau spaudžia naftos kainas žemyn. Pavyzdžiui, „JPMorgan“ skaičiuojamas pasaulinis gamybos PMI nėra padidėjęs nuo praėjusio rugpjūčio. Gamyba Kinijoje, kuri koreliuoja su dyzelino paklausa, neatrodo gerai, o naujausi Japonijos pramonės duomenys parodė netikėtą pramonės apimčių sumažėjimą.
„Swedbank“ analitikų vertinimu, kol pasaulinė gamyba neparodys pagerėjimo tendencijos, OPEC+ bandymas toliau mažinti naftos išgavimo apimtį ir riboti pasiūlą padės palaikyti dabartinį kainos lygį, bet neturėtų sukelti jos padidėjimo. „Brent“ naftos sandoriai dviejų savaičių perspektyvoje buvo prekiaujami 0,4 proc. aukščiau ir siekė 76 JAV dolerius už barelį. JAV WTI naftos kaina atpigo 0,4 proc. iki 71 JAV dolerio penktadienio sesijos metu.
Per pastaruosius metus vario kaina sumažėjo apie 15 proc., jos atšokimas dėl šlubuojančio Kinijos ekonomikos atsigavimo taip ir neįvyko. Nepaisant spartaus perėjimo prie žaliosios energetikos Europoje ir JAV, jo kaina pastaruoju metu išlieka santykinai stabili.
Silpni ekonominiai duomenys iš Kinijos, didžiausios vario vartotojos, turėjo didelę įtaką jo kainų kritimui, o metalo paklausa vidaus rinkoje buvo nuvilianti. Siekdamos su tuo susidoroti, Kinijos liejyklos padidino savo eksportą, kas padeda papildyti atsargas kitur, tačiau dar labiau prisideda prie spaudimo vario kainai.
Aukso kaina nukrito 1,2 proc. iki 1947 JAV dolerių už unciją.