Kaip žinia, Europos Parlamentas (EP) galutinai pritarė Mobilumo paketui, kuriam priešinosi Lietuva ir kitos 8 šalys narės. Dievagojamasi, kad šiuo dokumentu atnaujintomis vairuotojų komandiravimo, jų poilsio laiko ir vietos taisyklėmis siekiama pagerinti vairuotojų darbo sąlygas. Deja, pasigilinus aiškėja, kad šio dokumento įgyvendinimui išvis nėra pasiruošta, įgyvendinimo mechanizmai ir schemos nėra numatyti, o tai leidžia daryti prielaidą, kad ne vairuotojais šiuo atveju buvo rūpintasi... Kaip dažnai pasitaiko, teorija nuo praktikos gerokai skiriasi.
Keistai skamba šiandien Mobilumo pakete „įkirstas“ reikalavimas dėl vairuotojų poilsio ne vilkikų kabinose. COVID-19 pandemijos akivaizdoje išgyvename nemenką virsmą, kuomet pasaulis suvokė, kad paprastos kelionės gali būti pavojingos, o bereikalingų kontaktų geriau išvengti, taip apsaugant save ir savo artimuosius. Tačiau Europos Parlementas šių atradimų akivaizdoje nusprendė: nakvynė viešbutyje – privaloma! Velniop visus saugumo reikalavimus, sveiką protą ar pačių vairuotojų pageidavimus ilsėtis sunkvežimio kabinoje. Juk šiandien moderniuose sunkvežimiuose patogumo tikrai nemažai – yra ir kur patogiai išsitiesti, ir pasigaminti maistą, ir išsivirti puodelį kavos.
Dar vienas Mobilumo pakete įtvirtintas principas prieštarauja ne tik sveiko proto ar aplinkosaugos principams. Reikalavimas kas 8 savaites grąžinti vilkikus į registracijos šalį pramušė bet kokį dugną. Mėginu įsivaizduoti, kaip toks principas įgyvendinamas kitose transporto srityse – skrydžių bendrovėse ar laivybos kompanijose. Pavyzdžiui, „Wizz Air“ yra įkurta Vengrijoje, todėl visi mažų sąnaudų oro linijų bendrovės lėktuvai kartą per du mėnesius turėtų grįžti į Budapeštą. Arba „Ryanair Holdings plc“ turėtų grąžinti savo orlaivius į Airiją.
Elementari logika diktuoja paprastus sprendimus – siekiant efektyvumo, tuščios transporto priemonės neturėtų būti gainiojamos pirmyn-atgal po pasaulį, nes jos ir teršia aplinką, ir mažina verslo efektyvumą, o tai reiškia, kad mažina gerovę. Tačiau šiandien Europos Parlamentas nusispjovė į visus argumentus ir dabar lietuviams ir kitų periferinių šalių vairuotojams teks važinėti po Europos šalis tuščiomis, taip eikvoti kurą bei gaišti laiką, per kurį būtų galima uždirbti lėšas, nuo kurių būtų sumokėti mokesčiai.
Vertinant situaciją nebūtų labai keista, jei toks sprendimas Europos Parlamente būtų priimtas didžiųjų Europos valstybių, kurios bando savo rinkas apsaugoti nuo konkurencijos, balsais. Tačiau šiandien matome, kad šis dokumentas sulaukė ir lietuvių europarlamentarų palaikymo. Bene labiausiai nustebino kai kurių mūsų europarlamentarų palaikymas trečiųjų šalių vežėjams, kuriems buvo pasiūlyta supaprastinti konkurencijos sąlygas. Įdomu, kokiais argumentais vadovavosi mūsų šalies atstovai, balsuodami už palankesnes sąlygas Rusijos, Baltarusijos ar Ukrainos vežėjams? Kodėl jų interesus iškėlė virš savų, lietuviškų verslininkų interesų? Man tokia situacija skamba, švelniai tariant, keistai.
Laukiant Mobilumo paketo paskelbimo ir galimybės apskųsti, vežėjai vis dar viliasi, kad blaivus protas nugalės, o ES atlaikys išbandymą Mobilumo paketu. Tikiu, kad 8 valstybės savo verslininkų nepaliks likimo valiai ir padarys viską, ką tik tokioje situacijoje galima padaryti.