Nauji Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai neabejotinai lems didesnį šalies patrauklumą užsienio investuotojams. Šie teigiami pokyčiai – tai ilgai lauktos įmonių teisės reformos Lietuvoje dalis. Minėti įstatymo pakeitimai:
* sumažins steigimo išlaidas, todėl reikės mažiau skirti lėšų verslo pradžiai;
* suteiks daugiau lankstumo organizuojant akcininkų susirinkimus;
* sudarys sąlygas įmonėms lengviau rasti ir pritraukti investuotojus. Investuotojai galės rinktis iš naujų akcijų klasių ir vietoj 30 proc. akcijų bendrovė galės išleisti didesnį tokių akcijų skaičių.
Pagrindiniai Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai, prisidėsiantys prie patrauklesnės verslo aplinkos sukūrimo
1. Mažesnis UAB įstatinio kapitalo dydis
UAB – uždaroji akcinė bendrovė – dažniausia įmonės teisinė forma Lietuvoje. Ji atlieka tokį patį vaidmenį, kaip ribotos atsakomybės bendrovės visame pasaulyje, t. y., veikia kaip investicinė priemonė mažiems ir vidutiniams investuotojams. Įsigaliojus pakeitimams, minimalus įstatinio kapitalo dydis sumažės nuo 2500 iki 1000 eurų. Šią sumą akcininkai perveda į kaupiamąją sąskaitą steigimo metu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ja negali disponuoti tol, kol bankas ar elektroninių pinigų įstaiga nebaigia procedūros „Pažink savo klientą“ (angl. Know your client). Užsienio akcininkams, ypač tiems, kuriems būdinga daugiasluoksnė įmonės struktūra, šis procesas, kuomet įstatinis kapitalas nėra prieinamas, gali užtrukti pakankamai ilgą laiko tarpą.
2. Akcininkų susirinkimai nuotoliniu būdu
Nors anksčiau bendrovės galėjo organizuoti akcininkų susirinkimus naudodamos elektroninių ryšių priemones ir įvairias technologijas, dabar bendrovės įstatuose turės būti numatyta teisė dalyvauti akcininkų susirinkimuose ir balsuoti juose tik elektroninių ryšių priemonėmis. Akcininkų susirinkimo protokolas galės būti pasirašomas nuotoliniu būdu, naudojant kvalifikuotą elektroninį parašą. Šiam tikslui taip pat galioja kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse išduoti kvalifikuoti elektroniniai parašai. Be to, akcininko atstovas gali įgyti šį parašą, pasitelkdamas programą E-rezidencija (angl. E-residency of Lithuania). Ši programa skirta ne Lietuvos piliečiams ir suteikia galimybę naudotis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų teikiamomis paslaugomis.
Už dalyvavimo elektroninių ryšių priemonėmis atitinkamos tvarkos bei procedūrų patvirtinimą bus atsakingas arba generalinis direktorius, arba valdyba. Šiose procedūrose turėtų būti išsamiai aprašytos identifikavimo priemonės ir visos kitos būtinos priemonės bei programinė įranga, taip pat detaliai aptarta registracija, balsavimas, slapto balsavimo biuletenių naudojimas ir akcininkų susirinkimo įrašymo tvarka.
3. Įmonės akcijų išpirkimas
Remiantis pakeitimais, akcininkas arba keli akcininkai, veikiantys kartu ir įgiję ne mažiau kaip 95 proc. bendrovės akcijų, turės teisę reikalauti, kad visi kiti tos įmonės akcininkai parduotų jiems priklausančias bendrovės akcijas pagrindiniam akcininkui (daugumos akcininkui). Tuo pat metu smulkieji akcininkai (mažumos akcininkai) turės teisę reikalauti pagrindinio akcininko, kad šis išpirktų mažumos akcininko valdomas įmonės akcijas. Šios išpirkimo taisyklės bus taikomos ir konvertuojamoms obligacijoms, kurios gali būti konvertuojamos į balsavimo teisę suteikiančias akcijas. Akcijų išpirkimo vertę privalo nustatyti nepriklausomas vertintojas. Įstatymo pakeitimuose neapibrėžta, kokiu būdu nepriklausomas vertintojas nustatys teisingą išperkamų akcijų vertę. Šį klausimą akcininkams teks reglamentuoti akcininkų susitarime.
4. Daugiau lankstumo įnešant pradinį įnašą
Iki šiol kiekvieno naujas įmonės akcijas pasirašiusio asmens pradinis piniginis įnašas turi būti ne mažesnis kaip 1/4 visų jo pasirašytų akcijų nominaliosios vertės ir visų pasirašytų akcijų nominaliosios vertės perviršio suma. O įstatymo pakeitimai numato, kad ateityje bus išskirta naujų akcijų apmokėjimo tvarka uždarosiose akcinėse bendrovėse (UAB) ir, atitinkamai, akcinėse bendrovėse (AB). UAB atveju pradinis kiekvieno akcijas pasirašiusio asmens piniginis įnašas turi būti ne mažesnis kaip 1/4 visų akcijų nominaliosios vertės. Taip pat naujas akcijas pasirašęs asmuo turės teisę 12-ai mėnesių atidėti ne tik 3/4 naujų akcijų nominaliosios vertės, tačiau ir visą sumą.
5. Lankstesnis akcijų klasių reguliavimas
Iki šiol bendrovės gali išleisti akcijas su teise (1) gauti dividendus ir (arba) (2) balsuoti, arba be šios teisės. Tačiau tokios akcijos negali sudaryti daugiau kaip 1/3 visų bendrovės akcijų. Į sparčią plėtrą ir augimą orientuotos įmonės, pavyzdžiui, startuoliai, dažnai išleidžia akcijas be dividendų. O akcijos be balsavimo teisės yra išleidžiamos darbuotojams kaip atlygio priemonė ar papildomų naudų darbuotojams teikimo būdas. Vienintelis išliksiantis apribojimas bus tas, kad akcijos be balso teisės negalės sudaryti daugiau kaip 50 proc. visų akcijų. Pakeitimai taip pat numato, kad bendrovės galės išleisti ir kitų klasių akcijas, pavyzdžiui, su tam tikromis turtinėmis ar neturtinėmis teisėmis arba be jų, jei tokia galimybė apibrėžta įstatuose.
6. Įstatuose numatytos pirmumo teisės atsisakymas
Įsigaliojus įstatymo pakeitimams, įstatuose bus įmanoma apibrėžti, kad pirmumo teisė UAB akcijų pardavimo atveju netaikytina. Iki šių pakeitimų akcininkai, prieš parduodami savo akcijas tretiesiems asmenims, pirmiausia privalo jas pasiūlyti kitiems tos bendrovės akcininkams. Minėtas pakeitimas suteiks akcininkams lankstesnių galimybių, nes bendrovės galės susitarti dėl kitokios pirmumo teisės įgyvendinimo tvarkos, nei šiuo metu numatyta įstatyme.
Minėti pakeitimai įsigalios nuo 2023 m. gegužės 1 d.