Įprastos naudos nebedomina
Viena pagrindinių įmonės gerų rezultatų priežasčių – suinteresuoti darbuotojai. Visgi šiais laikais pritraukti reikalingų specialistų dėl darbdavių konkurencijos tampa vis sudėtingiau, tad bendrovės yra priverstos susimąstyti dėl įvairesnių ir naujesnių darbuotojų motyvacinių sistemų.
Šiandien darbuotojai vis dažniau reikalauja dalintis bendrovės sukuriamu pelnu. Čia dažniausiai pasitelkiamos dvi priemonės: pelnu galima dalintis per priedų prie atlyginimo programą arba per opcionų programą, kuria suteikiama galimybė darbuotojams palankiomis sąlygomis įsigyti bendrovės akcijų.
Pasirinkimo sandoriai arba, kitaip, akcijų opcionai įmonėse tampa vis populiaresne darbuotojų motyvavimo ir įsitraukimo skatinimo priemone. Dėmesys opcionams padidėjo po 2020 m. vasario 1 d. įsigaliojusios gyventojų pajamų mokesčio lengvatos. Nuo tada įstatymo numatytu būdu įgyvendinant opcionus gautos darbuotojų akcijos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.
„Ledlaužiu“ opcionų suteikimo darbuotojams srityje tapo startuoliai, kurie, kitaip nei tradicinės bendrovės, kvalifikuotiems ir talentingiems darbuotojams negalėjo pasiūlyti tokio aukšto atlyginimo ir stabilumo. Kai praeityje tokiu būdu būdavo bandoma pritraukti ir motyvuoti vadovus ar kitus bendrovei itin svarbius darbuotojus, dabar opcionai vis dažniau suteikiami visiems bendrovės darbuotojams.
Atbaido vienas aspektas
Pamačiusios, kad dauguma Lietuvos startuolių turi arba rengiasi įgyvendinti opcionų programas, į jas palankiau pradėjo žvelgti ir kitos bendrovės. Pastarosios, norėdamos sėkmingai konkuruoti dėl labiausiai kvalifikuotų ir talentingų darbuotojų su itin patraukliais startuoliais, svarsto opcionų inkorporavimo į savo darbuotojų motyvacinių priemonių paketą klausimus.
Tačiau tradicines bendroves pristabdo tam tikri skirtumai. Startuolių opcionai dažniausiai modeliuojami taip, kad darbuotojai nuosavybę į akcijas įgytų tik prieš pat akcijas perleidžiant investuotojams. Taip užtikrinama, kad opcionais įgytos startuolių akcijos turėtų realią vertę darbuotojams. Tuo metu tradicinės bendrovės neturi galimybės remtis investuotojais, kurie išpirks jų darbuotojų akcijas. Tačiau priešingai nei dauguma startuolių, jos dažniausiai veikia pelningai, todėl akcijų vertė sukuriama faktiškai mokant dividendus, kurie dėl mažesnės mokestinės naštos dažnai yra patrauklus instrumentas dalintis pelnu su darbuotojais.
Visgi ne startuolius nuo opcionų atgraso darbuotojų įtraukimas į sprendimų priėmimą akcininkų lygyje. Turint akcijų ir gaunant dividendus atsiranda galimybė dalyvauti akcininkų susirinkimuose, o didelis naujų darbuotojų-akcininkų skaičius dažnai yra nepriimtinas akcininkams dėl potencialiai kur kas sunkiau priimamų sprendimų. Darbuotojų įtraukimo į sprendimų priėmimą akcininkų lygyje problemą bandoma spręsti per akcininkų ar balsavimo teisių perleidimo sutartis, darbuotojų išduodamus įgaliojimus, tačiau visos šios priemonės vis tiek apsunkina, ilgina bei brangina akcijų suteikimo procesą ir turi savo rizikų.
Pasektume Vakarų pavyzdžiu
Minėta problema galėtų būti išspręsta, jei būtų patvirtintas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtas Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimas. Juo numatoma akcijų klasių reglamentavimą liberalizuoti: būtų sudaryta galimybė bendrovei išleisti privilegijuotųjų akcijų klases su teisėmis, kurias leidžiama apsirašyti svarbiausiame bendrovės dokumente – įstatuose. Juose būtų galima numatyti ir aiškias taisykles, pavyzdžiui, kada ir kaip mokami dividendai, o ne tiesiog konkretų tokio dividendo procentą, kaip yra šiuo metu.
Priėmus pakeitimus ir jiems įsigaliojus, tradicinės bendrovės turėtų galimybę darbuotojams išleisti privilegijuotąsias akcijas, kurios turėtų siauresnes nei paprastosios akcijos teises, įskaitant ir balso teisės neturėjimą. Visa tai neapsunkintų sprendimų priėmimo ir, tikėtina, supaprastintų, pagreitintų ir suefektyvintų akcijų suteikimo darbuotojams procesus. Galiausiai tai taptų svarbia motyvavimo priemone pritraukiant talentus.
Kartu su pokyčiais gerokai padažnėtų jau minėtų privilegijuotų akcijų naudojimas. Šiuo metu jos retai naudojamos dėl iš esmės kitokių teisių nei paprastosioms akcijoms nenumatymo galimybės ir praktikos neatitinkančio dividendų skirstymo reglamentavimo. Šio pokyčio dėka galėtume tapti patrauklesni užsienio investuotojams. Svetur privilegijuotos akcijos yra naudojamos ganėtinai dažnai, tad ateidami į Lietuvą užsienio investuotojai nusistovėjusią praktiką bando pritaikyti ir čia. Jeigu Lietuvos teisinė sistema dėl neapibrėžtų ar nelogiškų priežasčių neleidžia užsienio investuotojams priimtinos praktikos taikyti, pastarieji visą laiką reaguoja neigiamai. Tad liberalesnis požiūris neabejotinai suteiks papildomo konkurencinio pranašumo regione į Lietuvos rinką pritraukiant užsienio investuotojus.