Tačiau juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. Pavyzdžiui, sukčiavimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, papirkimas, apgaulingas ar aplaidus finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas bei daugelis kitų.
Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra glaudžiai susijusi su fizinio asmens atsakomybe.
Tačiau, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu jas juridinio asmens naudai arba jo interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, kuris eidamas vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje turėjo teisę:
- atstovauti juridiniam asmeniui arba
- priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba
- kontroliuoti juridinio asmens veiklą.
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta: juridinio asmens kaip nusikalstamos veikos subjekto specifika yra ta, kad jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis.
Juridinio asmens veikla neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų – vadovo, įgaliotojo atstovo ir pan. – veiklos. Tai lemia ir juridinio asmens kaltės specifiką – ji siejama su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte. Tačiau juridinio asmens kaltumas turi būti įrodytas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, reikia atsižvelgti į kaltininko – fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos – ryšį su juridiniu asmeniu.
Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindai turi tam tikrų ypatumų, kuriuos lemia tai, kad juridinio asmens kaip specifinio teisinių santykių subjekto baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės.
Tai konstatavo ir Konstitucinis Teismas. Kartu Konstitucinis Teismas padarė išvadą, jog BK nustatytas teisinis reguliavimas nereiškia, kad juridinio asmens kaltumas neturi būti įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Taigi, nors juridinio asmens kaltė yra glaudžiai susijusi su fizinio asmens kalte, ji nėra tapati šiai kaltei ir negali būti savaime perkeliama juridiniam asmeniui. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad įrodyta fizinio asmens kaltė yra tik prielaida juridinio asmens kaltės nustatymui.
Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio prasme, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu. Toks ryšys turi būti konkretus, neatsitiktinis.
Jo egzistavimas paprastai nustatomas atsižvelgiant į juridinio asmens veiklos strategiją, vidaus procedūras – ar jos sudaro prielaidas juridiniam asmeniui veikti nusikalstamai, ar juridinis asmuo pripažįsta jo naudai padarytos nusikalstamos veikos rezultatus ex post facto ir pan.
Turi būti nustatyta, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) žinojo apie kaltininko – fizinio asmens – daromą ar rengiamą nusikalstamą veiką. Ar ją skatino, ar sudarė sąlygas jos padarymui, ar, priešingai – toks fizinio asmens nusikalstamas elgesys buvo savarankiškas ir savavališkas, t. y. juridiniam asmeniui nežinomas.
Tai, kad juridinio asmens akcininkai nežinojo, neskatino arba nesudarė sąlygų fizinio asmens neteisėtiems veiksmams, yra viena iš aplinkybių, pagal kurias sprendžiama apie juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę.
Juridinio asmens savininkas ar pagrindiniai jo akcininkai, turintys sprendžiamojo balso teisę, fizinio asmens nusikalstamus veiksmus turi suvokti ir skatinti arba suvokti ir toleruoti.
Vien nusikalstamos veikos padarymas juridinio asmens naudai ar interesais, nesant juridinio asmens ryšio su tokia nusikalstama veika ir su ją padariusiu fiziniu asmeniu, negali būti laikoma pakankamu pagrindu juridinį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Be juridinio asmens kaltės taip pat privalo būti nustatyta ir tai, ar atitinkamas fizinis asmuo nusikalstamą veiką padarė veikdamas juridinio asmens naudai arba interesais.
Intereso sąvoka yra platesnė nei naudos sąvoka ir gali pastarąją apimti. Konstatuojant nusikalstamos veikos padarymą juridinio asmens naudai ar interesais, turi būti nustatyta, kad iš nusikalstamos veikos juridinis asmuo turi ar turės naudos ir tą naudą pripažįsta.
Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlyga, kad veika padaryta šio asmens naudai arba interesais, negali būti konstatuojama tik formaliai – ji turi būti pagrįsta išsamiu visumos byloje nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu.
Pastebima, kad Lietuvoje veikiančios įmonės, pasinaudodamos gerąja užsienio šalių praktika, vis dažniau organizuoja prevencinius teisinius mokymus ne tik savo darbuotojams, bet ir vadovaujančiam personalui. Be to, įmonės, kurdamos nusikalstamoms veikoms, kt. teisės pažeidimams atsparią aplinką, neretai pasitvirtina atitinkamus vidinius teisės aktus – antikorupcinio elgesio, etikos kodeksus ir pan. Tai padeda įmonėms valdyti galimas rizikas, susijusias ne tik su jos darbuotojų, bet ir paties juridinio asmens baudžiamąja atsakomybe.