Suteiks apsisprendimo teisę
Nors tokius reguliavimus jau kurį laiką taiko užsienio valstybės, tarp kurių ir Estija bei Latvija, Lietuvoje iki šiol sprendimą, kokiu būdu vyks visuotinis akcininkų susirinkimas, priimdavo išimtinai bendrovės vadovybė.
Lapkričio 30 d. įsigaliojusiais Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimais siekiama suteikti akcininkams teisę patiems apsispręsti, ar jie norėtų nuotolinių, ar fizinių susirinkimų. Bendrovės įstatuose galės būti numatyta, kad akcininkų susirinkimai turi vykti hibridiniu būdu arba tik nuotoliniu būdu. Antruoju atveju gyvi susirinkimai galės apskritai nevykti arba būti organizuojami tik dėl specifinių klausimų, tokių kaip įstatų keitimas, įstatinio kapitalo didinimas ir pan.
Visgi, norint įtvirtinti išimtinai nuotolinius susirinkimus bus reikalingas visų akcininkų pritarimas. Tai reiškia, kad absoliučiai visi akcininkai privalės sutikti su tokiu įstatų pakeitimu ir tokios susirinkimų formos nustatymu. Taip siekiama apsaugoti smulkiųjų bendrovės akcininkų interesus, įgyvendinant dalyvavimo ir balsavimo visuotiniame akcininkų susirinkime teises. Hibridinių susirinkimų įtvirtinimui bendrovės įstatuose pakaks kvalifikuotos balsų daugumos.
Pakeitimai suteiks ir daugiau teisių smulkiesiems akcininkams. Nuo šiol akcininkas ar akcininkų grupė, kuriems priklauso 10 proc. ar didesnė dalis visų balsų, gali reikalauti, kad susirinkimai vyktų hibridiniu būdu. Praktikoje dažnai pastebimas stambiųjų akcininkų piktnaudžiavimas savo teisėmis, siekiant sukliudyti smulkiesiems akcininkams dalyvauti ir balsuoti susirinkimuose. Taigi šis pakeitimas yra itin gera žinia smulkiesiems akcininkams, kuriems bus suteikta papildoma apsaugos priemonė nuo tokių piktnaudžiavimo atvejų.
Aiškesnis procesas
Susirinkimų organizavimą ir vykdymą turėtų palengvinti ir įvedamas privalomas dokumentas bendrovėms, kurių akcininkų susirinkimai vyks nuotoliniu būdu – dalyvavimo ir balsavimo nuotoliniuose akcininkų susirinkimuose tvarka. Šios tvarkos tikslas – aiškiai nustatyti dalyvavimo ir balsavimo akcininkų susirinkimuose nuotoliniu būdu tvarką. Šiame dokumente turės būti detaliai aprašyta visa nuotoliniu būdu rengiamų susirinkimų procedūra, įskaitant reikalavimus akcininkų tapatybei nustatyti, reikalingą įrangą, naudojamas programas bei kitus svarbius aspektus, susijusius su komunikacija, registracija, balsavimu, slapto balsavimo atvejais, įrašymu, protokolavimu, techninių trukdžių atvejais ir kitais susirinkimų organizavimo klausimais.
Šioje tvarkoje Bendrovės taip pat galės numatyti, kad net ir akcininkų susirinkimui vykstant nuotoliniu būdu, akcininkai privalės pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Prieš tai galiojęs reglamentavimas numatė, kad akcininkų susirinkimui vykstant nuotoliniu būdu jame dalyvaujantiems akcininkams tapatybės patvirtinimo dokumento pateikti nereikia. Vadovams dažnai kildavo klausimas, kaip tinkamai nustatyti akcininko tapatybę, jeigu nėra naudojamos specialios identifikavimo sistemos, o akcininkai tiesiog susirinkime dalyvauja per tradicinę vaizdo konferencijų organizavimo platformą (tokią kaip „Microsoft Teams“ arba „Zoom“). Naujas reglamentavimas suteiks aiškumo bendrovės vadovams, atsakingiems už susirinkimų organizavimą, kaip tokiu atveju galima tinkamai identifikuoti dalyvius.
Tiesa, svarbu užtikrinti, kad ši tvarka neribotų su dalyvavimu susirinkime susijusių akcininkų teisių: pareikšti nuomonę, užduoti klausimus, dalyvauti diskusijose, ginčyti priimtus sprendimus ir kitų.
Vis tik tikėtina, kad didelei daliai bendrovių, neturinčių nuotolinių susirinkimų praktikos, gali kilti problemų rengiant šią tvarką. Tiksliai ir išsamiai nenustačius, kaip bus vykdomi akcininkų susirinkimai nuotoliniu būdu, rizikuojama atskleisti konfidencialią informaciją tretiesiems asmenims ar susidurti su tapatybės nustatymo problemomis. Tokioms bendrovėms galėtų padėti Vyriausybės parengta pavyzdinė dalyvavimo ir balsavimo nuotoliniame akcininkų susirinkime tvarka, kuri, tikėtina, turės pozityvią įtaką nuotolinių akcininkų susirinkimų populiarinimui Lietuvoje.
Sprendžiamos praktinės problemos ir kuriamas patrauklumas
Anksčiau bendrovėms dažnai kildavo klausimų, kaip turėtų atrodyti susirinkimo protokolas, kai vyksta hibridinis ar nuotolinis susirinkimas. Naujasis Akcinių bendrovių įstatymas detalizuoja, kokius priedus reikia pridėti prie susirinkimų protokolų net tais atvejais, kai susirinkimuose dalyvaujama nuotoliniu būdu. Taip pat įstatyme patikslinama, kad susirinkimo protokolas turi būti pasirašomas arba ranka, arba kvalifikuotu elektroniniu parašu.
Galiausiai, patikslinamos nuostatos dėl visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo priedų. Kadangi svarbu užtikrinti, kad tretiesiems asmenims kartu su protokolu būtų pateikiami tik esminiai dokumentai, susiję su tinkamu visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimu, šiems asmenims teikiamų dokumentų sąrašas siaurinamas, palyginti su įprastu prie protokolo pateikiamų priedų sąrašu.
Šie Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai, įnešantys daugiau lankstumo ir pasirinkimo laisvės, yra itin aktualūs sparčiai augančiai Lietuvos startuolių rinkai. Užsienio investuotojams, o ypač – fondams, turintiems bendrovių visame pasaulyje, bus ne tik paprasčiau rinktis į akcininkų susirinkimus, bet ir sutaupyti laiko bei sąnaudų. Tikimasi, kad pakeitimai ne tik pavers Lietuvą patrauklesne valstybe investicijoms į bendroves, bet ir paskatins asmenų iš užsienio sukurtų startuolių steigimąsi Lietuvoje.