Dar daugiau – tas pusantrų metų išplėtė mūsų žinias apie naudingąsias iškasenas pasaulyje. Pasirodo, metalo yra Vidurinėje Azijoje, Šiaurės Afrikoje ar Artimuosiuose Rytuose, iš kurių įmanoma jo atsigabenti. Tos šalys pačios turi rūdos žaliavos ir, savaime aišku, pasistatė metalo liejyklas.
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, jei produktas sertifikuotas mūsų šalyje, vadinasi, tinkamas naudoti ir nesvarbu, iš kurios šalies jis atkeliavo.
Štai uzbekiškos armatūros ar lakštų kokybė niekuo nenusileidžia kitų šalių metalams. Iškasenomis turtingoje šalyje yra keletas didelių metalurgijos gamyklų, turinčių gamybos patirtį nuo pat 1944 metų. Ten dirba metalurgijos pramonės technologai, įsigyta vakarietiška įranga, taikomas preciziškas testavimas. Visa tai liudija ir veiklos apimtys – metalo produkcijos pagaminama daugiau nei 1 mln. tonų per metus, o produkcija sertifikuota ir Šiaurės šalyse. Beje, gan aukštą kokybės ir techninių parametrų kartelę uzbekams iškėlė būtent lietuviai. Uzbekai imlūs, labai stengiasi – gamybos vadovai puikiai išmano armatūros gamybos technologinius procesus, tad ir jų produkcija turi visus atsekamumo žymėjimus. Pačios Uzbekijos įmonės suinteresuotos, kad gaminys nebūtų grąžinamas atgal beveik 4,5 tūkstančio kilometrų dėl nustatyto broko. Būtų dideli nuostoliai visiems.
Sertifikuoti tenka ir kitų tolimųjų šalių – Egipto, Afrikos šalių, Ispanijos, Portugalijos – produktus. Skirtumas tik tai, kad tos gamyklos labiau automatizuotos, gal kiek skiriasi ir darbuotojų kultūra.
Metalurgijos gamyklos gamina milijonus tonų produkcijos – tokius kiekius suvaldyti reikia didelės patirties. Tai sudėtingi technologiniai procesai, kurių nepalyginsi su įprastu – kad ir duonos gamybos – verslu.
Visame pasaulyje metalai gaminami tiek iš ką tik iškastos rūdos, tiek ir iš antrinio metalo laužo. Nuo to santykinai priklauso ir armatūros stiprumo savybės. Stiprumo klasė gali svyruoti nuo 400 iki 600, o kurią rinktis – priklauso, kam armatūra bus naudojama.
Parašymas, kad „gaminys atitinka reikalavimus“, nėra iš piršto laužtas – jis pereina ilgą kelią ir patikrinimus akredituotose laboratorijose. Sertifikuodami patys važiuojame, tikriname gamybos procesą, žiūrime bandymų rezultatus. Sertifikuojama armatūra bandymams vežama į akredituotas Europos laboratorijas. Jei bet kurios šalies produkcija sertifikuota Vakarų Europos įmonėse – kokybė tikrai gera.
Visgi kartais gaila ir pačių gamintojų, kai tą patį produktą tenka sertifikuoti skirtingose Europos šalyse, o ten kiekvienas ekspertas nurodo savo konkrečius poreikius ar aprašymų subtilybes. Tai tiesiog privaloma. Kadangi armatūra neturi bendro darnaus produkto standarto visoje Europoje, kiekviena šalis sertifikuoja atskirai.
Lietuvoje jau dabar metalą sertifikuoja gamintojai iš Uzbekistano, Alžyro, Egipto, Turkijos, Ispanijos, Portugalijos, Italijos. Suaktyvėjo Europos šalys. Kaip antai italai tiekė produkciją savo rinkai, tačiau matydami, kad pirkimo kainos kitose Europos šalyse pakilusios, nusprendė dalį produkcijos eksportuoti.
Tad Rusijos karas ir Lietuvai, ir kitoms Europos šalims atvėrė akis – statybos pramonė nesustojo, atsivėrė nauji importo keliai iš daugelio šalių, įskaitant Vidurinę Aziją ir tą pačią Uzbekiją. Baimintis, kad produkcija gali būti nekokybiška – neverta.